Lietuvos šaulių sąjunga: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 218:
Putvinskienė, Utenos rinktinės vadas plk. ltn. Pranas Bronevičius, švietimo ir
kultūros skyriaus viršininkas Vincas Daudzvardas ir daugelis kitų.
== Šauliai SSRS ir Vokietijos okupacijų metu ==
Nepaisant to, jog 1940 m. liepos mėnesį LŠS buvo
likviduota, o didelė dalis aktyviausių šaulių buvo suimti ir išvežti į Sibiro
lagerius, buvę šauliai ėmė telktis į antisovietines grupuotes. 1941 m. birželio
23 d. sukilime buvę organizacijos nariai vaidino svarbų vaidmenį, tačiau
tikslių duomenų, kiek šaulių dalyvavo šiame sukilime, nėra.
Prasidėjus nacistinės Vokietijos okupacijai buvę
organizacijos nariai vienijosi į pogrindines organizacijas (pvz.: „Laisvės
šaulius“) ir siekė atgauti nepriklausomybę. Prasidėjus antrajai sovietinei
okupacijai nemažai šaulių kovą tęsė partizanų gretose. Tikslių duomenų, kiek
buvusių šaulių dalyvavo ginkluotame pasipriešinime, kol kas nėra, tačiau tarp aštuonių
1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos
deklaraciją pasirašiusių signatarų du buvę šauliai: Leonardas Grigonis-Užpalis
ir Juozas Šibaila-Merainis. Tarp partizanų išsiskyrė ir kiti šauliai: Juozas
Vitkus-Kazimieraitis, Zigmas Drunga-Mykolas Jonas, Dominykas Jėčys- Ąžuolis,
Vladas Montvydas-Žemaitis ir daugelis kitų.
== LŠS administracinis suskirstymas ==
1919 m. įkurta organizacija netruko paplisti visoje Lietuvoje, į jos gretas
| |||