Druskingumas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Felicilijonas (aptarimas | indėlis)
S įtraukta Kategorija:Okeanografija naudojant HotCat
Nestea (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[FileVaizdas:IAPSO Standard Seawater.jpg|thumb|100px|''Standartinis jūros vanduo'' naudojamas jūros tyrinėtojų kaip etalonas tyrimams.]]
'''Druskingumas'''  – [[vanduo|vandenyje]] ištirpusių [[druskos|druskų]] koncentracija. Skaičiuojamas procentasiprocentais (%) [[promilė]]se. Skaičius rodo, kiek druskos svorio dalelių tenka 1000-čiui vandens svorio dalelių.
 
1978  m. įvesta ir daugelio šalių okenografiniųokeanografinių organizacijų patvirtinta ''Praktinė druskingumo skalė'' (''Practical Salinity Scale 1978, PSS-78'')
 
== Jūros druskingumas ==
Vidutinis jūros vandens druskingumas svyruoja tarp 33 ir 37 druskų dalių tūkstančiui vandens dalių, t. y. 33-3733–37 ‰, vandenynų labai nevienodas. Įtekančios į jūrą didelės [[upė]]s arba ledo tirpsmas druskingumą mažina; jūros ypač druskingos ten, kur mažai lyja, bet daug išgaruoja. [[Baltijos jūra|Baltijos jūroje]], į kurią daug gėlo vandens atneša upės ir [[polaidis|polaidžio]] srautai, vandens druskingumas mažas – tik 7,2 ‰. Druskingiausia yra [[Raudonoji jūra]] – 41 ‰.
 
Kad jūros vanduo virstų gėlu, reikia atskirti iš jo ištirpusias druskas. Vanduo [[gėlinimas|gėlinamas]] elektra, cheminiu būdu arba keičiant jo fazę: garinant ir po to distiliuojant arba užšaldant ([[ledas]] išstumia druską). [[Eskimai]] nuo seno iš jūros ledo gaudavo gėlą vandenį; kai kurios pajūrio tautelės dar ir dabar gauna druską iš jūros vandens, garindami jį nuo jūros atskirtuose baseinuose.