11:04, 23 spalio 2014 versija taisyti Felicilijonas (aptarimas \| indėlis) 15 145 keitimai S įtraukta Kategorija:Okeanografija naudojant HotCat ← Prieš tai darytas keitimas		16:09, 23 spalio 2014 versija taisyti anuliuoti Nestea (aptarimas \| indėlis) 50 542 keitimai SNėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[~~File~~Vaizdas:IAPSO Standard Seawater.jpg\|thumb\|100px\|''Standartinis jūros vanduo'' naudojamas jūros tyrinėtojų kaip etalonas tyrimams.]] '''Druskingumas''' – [[vanduo\|vandenyje]] ištirpusių [[druskos\|druskų]] koncentracija. Skaičiuojamas ~~procentasi~~procentais (%) [[promilė]]se. Skaičius rodo, kiek druskos svorio dalelių tenka 1000-čiui vandens svorio dalelių. 1978 m. įvesta ir daugelio šalių ~~okenografinių~~okeanografinių organizacijų patvirtinta ''Praktinė druskingumo skalė'' (''Practical Salinity Scale 1978, PSS-78'') == Jūros druskingumas == Vidutinis jūros vandens druskingumas svyruoja tarp 33 ir 37 druskų dalių tūkstančiui vandens dalių, t. y. ~~33-37~~33–37 ‰, vandenynų labai nevienodas. Įtekančios į jūrą didelės [[upė]]s arba ledo tirpsmas druskingumą mažina; jūros ypač druskingos ten, kur mažai lyja, bet daug išgaruoja. [[Baltijos jūra\|Baltijos jūroje]], į kurią daug gėlo vandens atneša upės ir [[polaidis\|polaidžio]] srautai, vandens druskingumas mažas – tik 7,2 ‰. Druskingiausia yra [[Raudonoji jūra]] – 41 ‰. Kad jūros vanduo virstų gėlu, reikia atskirti iš jo ištirpusias druskas. Vanduo [[gėlinimas\|gėlinamas]] elektra, cheminiu būdu arba keičiant jo fazę: garinant ir po to distiliuojant arba užšaldant ([[ledas]] išstumia druską). [[Eskimai]] nuo seno iš jūros ledo gaudavo gėlą vandenį; kai kurios pajūrio tautelės dar ir dabar gauna druską iš jūros vandens, garindami jį nuo jūros atskirtuose baseinuose.

Druskingumas: Skirtumas tarp puslapio versijų