19:37, 17 spalio 2014 versija taisyti Powermelon (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Administratoriai 27 164 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		20:12, 17 spalio 2014 versija taisyti anuliuoti Powermelon (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Administratoriai 27 164 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 2: == Istorija == „Vilniaus tauro“ pradžia yra XIX a. 7-ajame dešimtmetyje Abelio Soloveičiko ir [[Iseras Beras Volfas\|Isero Bero Volfo]] [[Lukiškės\|Lukiškėse]] įkurta alaus gamykla. Atsiskyrus [[Vilniaus gubernija\|Vilniaus]] ir [[Kauno gubernija\|Kauno]] gubernijoms, gamyklą nupirko [[Vilhelmas Šopenas]]. [[1897]] m. gamyklą įsigijo Morduchas Ovsiejus Epšteinas ir sujungė ją su [[1872]] m. įkurta ~~savo~~[[Epšteino alaus darykla]]. 1897 m. [[kovo 28]] d. Epšteinas įkūrė Vilniaus alaus darymo akcinę bendrovę '''„Šopen“'''. Pradinis bendrovės kapitalas – 350 tūkst. rublių, vėliau buvo padidintas iki 500 tūkst. rublių. Tuo metu tai buvo vienas didesnių bravorų Vakarų [[Rusijos imperija\|Rusijos imperijoje]]. [[1914]] m. per metus pagamindavo 300 tūkst. kibirų (vienas kibiras – 12,99 litro). Bravoro alus pristatytas tarptautinėse parodose [[Čikaga\|Čikagoje]] ([[1898]] m.), [[Paryžius\|Paryžiuje]] ([[1904]] m., apdovanotas Grand Prix ir aukso medaliu), [[Sankt Peterburgas\|Sankt Peterburge]] ([[1909]] m.), [[Odesa\|Odesoje]] ([[1910]] m.).<ref name="poziuris">{{cite web \| url=http://www.lrt.lt/media/video2014/S0001338.mp4 \| title=Požiūris \| date=2008-09-05 \| publisher=LRT \| accessdate=2014-10-17}}</ref><ref name="lrytas">{{cite web \| url=http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/gamta/nuo-markuciu-kalvu-atsiveria-kitoks-vilnius.htm \| title=Nuo Markučių kalvų atsiveria kitoks Vilnius \| first=Arūnas \| last=Dumalakas \| date=2014-06-08 \| accessdate=2014-10-17 \| publisher=lrytas.lt}}</ref><ref name="tauras">{{cite web \| url=http://www.tauroalus.lt/istorija/ \| title=Istorija – Tauras \| publisher=tauroalus.lt \| accessdate=2014-10-17}}</ref> Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas\|Pirmajam pasauliniam karui]] alaus gamyba buvo nutraukta, įrenginiai demontuoti. Gamyba atkurta tik [[1921]] m. [[1935]] m. rudenį bendrovės pirmininkas Taubas ir įmonės direktorius Rozentalis, pasinaudoję ekonominiais Iljos E. Lipskio firmos sunkumais, privertė jį uždaryti [[Lipskio alaus ir spirito gamykla\|Lipskio alaus ir spirito gamyklą]], prižadėję išmokėti kompensaciją. Tokiu būdu 4-to XX a. dešimtmečio pabaigoje Šopeno alaus darykla liko vienintelė alaus gamybos įmonė Vilniaus mieste.<ref name="lrytas"/><ref>{{cite web \| title=Ar išliks istorinis "Szopen" arba "Vilniaus Tauro" bravoras? \| url=http://www.alutis.lt/news/news.php?id=1912 \| publisher=alutis.lt \| date=2006-01-30 \| accessdate=2014-10-1117}}</ref> [[Antrasis pasaulinis karas\|Antrojo pasaulinio karo]] metu gamykla mažai nukentėjo. Tarybų valdžia gamyklą nacionalizavo. Vėliau, prijungus jungtinę vaisvandenių fabrikų įmonę „Šaltinis“, alaus darykla tapo alaus ir mineralinio vandens kombinatu '''„Tauras“'''. 6-ame XX a. dešimtmetyje kombinatas pervadintas alaus darykla „Tauras“. 7-ame to paties amžiaus dešimtmetyje baigta dešimt metų trukusi plėtra, mechanizacija ir renovacija, leidusi pasiekti 18,5 mln. litrų per metus alaus produkciją.<ref name="tauras"/> Eilutė 13: Pagrindinis alaus gamyklos pastatas Lukiškėse (dabartinis adresas Aludarių g. 1 / Pakalnės g. 2) pastatytas XIX a. 7-tąjį dešimtmetį, buvusioje našlaičių kapinių vietoje. Vienas pastato architektų – [[Nikolajus Čiaginas]] – interjere panaudojo metalines kolonas. Ši detalė buvo naujiena ne tik Vilniuje. [[2008]] m. pastatas įtrauktas į [[Kultūros vertybių registras\|Kultūros vertybių registrą]] (unikalus kodas {{kvrmc\|31734}}). Numatyta mažai vertingus pastato priestatus nugriauti, atkurti originalią išvaizdą, architektūrines formas bei planinę struktūrą.<ref name="poziuris"/> AB „Šopen“ susijungus su Epšteino alaus darykla, pastarosios salyklo fabrikas, veikęs [[Paplauja\|Paplaujoje]], nuo [[1900]] m. iki [[1913]] m. buvo išnuomotas AB „Šopen“. Šis pastatas 2008 m. taip pat įrašytas į Kultūros vertybių registrą ({{kvrmc\|32446}}).<ref name="poziuris"/><ref name="lrytas"/><ref>{{cite web \| url=http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=32446 \| title=Alaus daryklos pastatų kompleksas \| publisher=Kultūros vertybių registras \| accessdate=2014-10-17}}</ref> == Šaltiniai ==

Vilniaus Tauras: Skirtumas tarp puslapio versijų