Saulius Lapėnas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 29:
1964 – 1976 metais su tėvais gyveno Pakruojyje.
1979 – 1974 mokėsi Varėnos vidurinėje mokykloje. O nuo 1974 metų mokslus tęsė Šakių rajono Gelgaudiškio vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1980 metais.
 
1980 metais įstojo į Vilniaus inžinerinio statybos instituto Architektūros fakultetą. Jau po antro kurso, beveik visi kursiniai projektai ir diplominis darbas (Jurbarko miesto centrinės dalies sutvarkymas) siejosi su Jurbarko kraštu.
1984 metais vedė Jolitą Vasiliauskaitę (Lapėnienę), 2006 gimė sūnus Mantas, o 2008 gimė duktė Laura.
Nuo 1985 m. gyveno ir dirbo Jurbarke. Visada laikėsi principo: projektuoti ir įgyvendinti. Jurbarko bendruomenė džiaugėsi išsipildžiusiais lūkesčiais: pastatais Jurbarko mieste ir rajone, atgaivintu Imsrės upeliu ir sutvarkytais pasivaikščiojimo takais, įrengtomis vaikų žaidimo aikštelėmis, kartu su laiudies meistrų klubo narių pagalba pastatytomis skulptūromis.
 
1986 m. buvo išrinktas Jurbarko miesto vykdomojo komiteto pirmininku,
1989 m. - Jurbarko rajono vykdomojo komiteto pirmininkas,
eilutė 38 ⟶ 40:
Nuo 1988 m. iki 1989 m. buvo Lietuvos komunistų partijos narys.
Po sausio 13-osios įvykių bei sėkmingai įveiktos Rusijos ekonominės blokados ir pučo, praėjus porai mėnesių, atsistatydino iš Jurbarko rajono savivaldybės valdytojo pareigų.
------
1991 m. įregistravo projektavimo įmonę „Sala“. Vėliau su bendraminčių komanda įkūrė S.Lapėno komanditinę ūkinę bendrovę „Akcentas“. 1992 m. įregistravo S.Lapėno įmonę „Asla“. Šiose įmonėse dirbo direktoriumi bei architektu iki 2000 metų.
1995 m. įstojo į Lietuvos liberalų sąjungą. Įregistravus šios sąjungos Jurbarko skyrių, buvo išrinktas skyriaus pirmininku. Nuo 1995 m. nuolat dalyvaudavo savivaldybių rinkimuose ir buvo renkamas į Jurbarko rajono savivaldybės Tarybą .
------
2000-2008 m. dirbo Seimo nariu, kuriuo tapo išrinktas Jurbarko rinkimų apygardoje Nr.62. Seime dirbo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, Ekonomikos komitete, Kaimo reikalų komitete bei Verslo ir užimtumo komisijoje. Darbo Seime metu priklausė Liberalų frakcijai, o vėliau, pakeitus pavadinimą, Liberalų ir Centro frakcijai.
 
Seimo narys nuo 2000 10 19 iki 2004 11 14
2000 10 24 – 2002 05 06 Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Komiteto narys;
eilutė 52 ⟶ 57:
- P.Cvirkos gimtinės pastatų stogų renovacijai 40 tūkst. litų, Jurbarko rajono ligoninės renovacijos darbams 150 tūkst. litų, Smalininkų vandens matavimo stoties renovacijai 100 tūkst. litų, Smalininkų specialiosios internatinės mokyklos pastatų remontui 215 tūkst. litų;
- Sauliaus Lapėno iniciatyva buvo surengtos trys konferencijos Nemuno upės panaudojimo turizmo klausimais, pakoreguota Lietuvos turizmo strategija, kuri tapo naudingesne Jurbarko kraštui. Įgyvendinant prieplaukų įrengimo programą, buvo panaudotos milijoninės struktūrinių fondų ir biudžeto lėšos.
2004 metais buvo Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus patikėtiniu rinkiminėje kampanijoje, siekiant jam antra kartą užimti Lietuvos Respublikos Prezidento postą.
----------
Seimo narys nuo 2004-11-15 iki 2008-11-17 (visos už keturis metus Seimo nario veiklos ataskaita)
eilutė 72 ⟶ 77:
--------
Nuo 2008 m. gruodžio mėnesio dirbo LR Vidaus reikalų ministro patarėju įvairiais ES finansuojamų struktūrinių fondų (Išorės sienų, Grąžinimo, Regioninės plėtros) klausimais. Saulius Lapėnas įgavo naujos praktinio darbo patirties: turėjo galimybę būti šalia įvykių ir sprendimų, priimamų ne tik šioje ministerijoje, bet ir kitose ministerijose, departamentuose bei LR Seime. Tai didele dalimi lėmė dabartinę situaciją ir pokyčius Lietuvoje bei Jurbarko krašte. Beveik du metus, būdamas Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nariu, kasdieniniame darbe skyrė nemažai dėmesio šiam kraštui, kuriame ir toliau matė savo šeimos ilgalaikę ateitį.
Nors tuo metu daugelį žeidė Jurbarko probleminės teritorijos pavadinimas „problemine“, tačiau būtent šis statusas Jurbarkui garantavo investicijas, net ir po 2008 metų, prasidėjus ekonominei krizei. Būtent krizės metu buvo įgyvendintas Jurbarke projektas „Senojo miesto naujos galimybės“ Kauno gatvėje ir prie Nemuno, dviračių takų trasos, daugiabučių renovacija dėkingomis gyventojams sąlygomis, daugelio seniūnijų centruose esančių miestelių sutvarkymas, sporto aikštynai ir t.t.? Vien per pastaruosius metus Jurbarko kraštas kaip probleminė teritorija sulaukė beveik 60 mln. Lt (beveik pusę šių investicijų administravo VRM) investicijų ir tai tęsėsi po 2008 metais prasidėjusios krizės.
-----
 
[[Jurbarko rajono savivaldybės taryba 1995–1997 m.|1995–1997 m.]], [[Jurbarko rajono savivaldybės taryba 1997–2000 m.|1997–2000 m.]] ir iki [[2000]] m. lapkričio mėn. [[Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2000–2003 m.|Jurbarko rajono savivaldybės tarybos]] narys, [[2000]] m. balandžio – lapkričio mėn. šios tarybos Vietinio ūkio ir verslo komiteto pirmininkas. Išrinktas [[Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2003–2007 m.|Jurbarko rajono savivaldybės tarybos]] nariu ir [[2003]] m., bet mandato atsisakė. Nuo [[2011]] m. [[Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2011–2015 m.|Jurbarko rajono savivaldybės tarybos]] narys. <ref>[http://www.vrk.lt/rinkimai/409_lt/Kandidatai/Kandidatas39703/Kandidato39703Anketa.html 2011 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai]</ref>