Francesco Guardi: Skirtumas tarp puslapio versijų

▲'''Frančeskas Gvardis''' (it. '''Francesco Guardi''', [[1712]] m. [[spalio 5]] – [[1793]] m. [[sausio 1]] d.) – [[Italija|italų]] [[XVIII amžius|XVIII a.]] [[dailininkas]] iš [[Venecija|Venecijos]], geriausiai žinomas Europos [[veduta|vedutistas]] po [[Kanaletas|Kanaleto]].

▲Skirtingai nuo Kanaleto linijinio ir tikslaus vaizdavimo, Frančesko Gvardžio kūryboje dominuoja smulkių spalvinių potėpių peizažai, dėl ko jo kūryba pradėta vertinti aukštai tik [[XX amžius|XX a. pradžioje]], po [[Impresionizmas|impresionistų]] dailės įvertinimo.

▲== Biografija ==

▲Frančeskas Gvardis gimė [[1712]] m. [[spalio 5]] d. [[Venecija|Venecijoje]], dailininkų šeimoje. Jo tėvas Domenico (miręs kai Frančeskui buvo 4 m.), broliai Gian Antonio ir Niccolò buvo dailininkai, o sesuo ištekėjo už vieno didžiausių XVIII a. dailės meistrų [[Džovanis Batista Tiepolas|Tiepolo]]. Manoma, kad pažintis su Tiepolo kūryba greičiausiai lėmė daug gyvesnį ir spalvingesnį Frančesko darbų pobūdį, skirtingai nuo Kanaleto ir šio mokinio [[Bernardo Bellotto]].

▲Maža žinių apie Frančesko jaunyste. Manoma, kad jis dirbo šeimos studijoje, kuriai vadovavo Gian Antonio, padėdamas broliui tapyti įvairias istorines scenas. Pirmasis Frančesko darbas minimas [[1738]] m. Tačiau maždaug nuo [[1750]]-ųjų pabaigos Frančeskas pradėjo tapyti savarankiškai ir kardinaliai pakeitė paveikslų tematiką - tapo [[veduta|vedutistu]] ir kasdienių Venecijos gyvenimo scenų tapytoju. Pirmieji tokie Frančesko darbai buvo įtakoti [[Kanaletas|Kanaleto]], tačiau Gvardis greitai nusikratė šios įtakos ir, skirtingai nuo Kanaleto aiškios linijos, pradėjo teikti pirmenybę spalviniems potėpiams. [[1757]] m. dailininkas vedė Maria Mathea Pagani, irgi dailininko dukterį, su kuria susilaukė dviejų sūnų, Vincenzo (1757) ir Giacomo (1764). [[1761]] m. Frančeskas buvo įrašytas į Venecijos dailininkų gildiją ir, spėjama, pradėjo vadovauti šeimos studijai, po to kai [[1760]] m. mirė brolis Gian Antonio.

▲[[1763]] m. Frančeskas nutapė 12 paveikslų seriją naujojo Venecijos [[Dožas|dožo]] išrinkimo proga. Sekančią dailininko veiklą sunku datuoti. Frančeskas savo gyvenimo metu nebuvo ypatingai žinomas ir vertinamas. Nuo, maždaug, [[1770]]-ųjų pradžios Frančeskas galutinai atsisakė Kanaleto tradicijos. Nors būdingi žanrai - [[veduta|vedutos]] ir [[kapričė]]s - išliko, tačiau dailininkas nebesistengė vaizduoti peizažų tiksliai. Jo paveiksluose pradėjo dominuoti [[atmosfera|atmosferiniai]] efektai, Venecijos įlankoje ir pastatuose atsimušantys debesų šešėliai. [[1782]] m. Venecijos vyriausybė užsakė Frančeskui paveikslų [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] princo Pauliaus Petrovičiaus ir [[popiežius|popiežiaus]] [[Pijus VI|Pijaus VI]]-ojo apsilankymo progomis. [[1784]] metais Frančeskas buvo išrinktas į Venecijos dailės akademiją. Dailininkas mirė [[1793]] m. [[sausio 1]] d. Venecijoje, jo sūnus Giacomo tapo dailininku.