|
==Pusratiniai latakai==
''Plačiau apie pailgtąjį ir apvalųjį maišelius straipsnyje [[Prieangis]]''.
Pusratiniai latakai ({{la|Ductus semicirculares}}) skaičiumi, forma ir išsidėstymu labai panašūs į kaulinius pusratinius kanalus. Kiekvieno latako galas taip pat baigiasi ampule. Tačiau jų skersmuo sudaro vieną ketvirtąją kaulinių kanalų skersmens dalį. Pusratiniai latakai į '''pailgąjį maišelį''' ({{la|Utriculus}}) atsiveria penkiomis angomis, nes priekinis ir užpakalinis latakai susijungia į '''bendrąją plėvinę kojelę''' ({{la|Crus membranaceum commune}}).
Pailgojo maišelio šoninėje sienoje yra ovalus, horizontaliai pasuktas, 2 x 3 mm dydžio sustorėjimas - '''pailgojo maišelio balkšvoji dėmė''' ({{la|Macula utriculi}}). '''Apvaliojo maišelio''' ({{la|Sacculus}}) vidinėje sienoje yra atitinkamas sustorėjimas '''apvaliojo maišelio balkšvoji dėmė''' ({{la|Macula saccularis}}), tik pasukta vertikaliai. Šios dvi dėmės yra statmenos viena kitai. Be to, kiekvienoje plėvinėje ampulėje yra skersinis keteros pavidalo sustorėjimas - '''ampulės skiauterės''' ({{la|Crista ampularis}}). Balkšvosios dėmės ir ampulės skiauterės yra specializuotos [[prieangis|prieangio labirinto]] vietos, kuriose išsidėstę receptorinės [[ląstelė]]s, sukeliančios pusiausvyros jutimą, todėl inervuotos pusiausvyros[[nevas|nervo]] skaidulomis.
Paigąjį ir apvalųjį maišelius ir pusratinius latakus laiko gausūs skaiduliniai [[raištis|raiščiai]], per perilimfinį tarpą nusidriekę nuo jų iki kaulinių labirinto sienų.
Pailgojo ir apvaliojo maišelių ir pusratinių latakų, plonos, permatomos sienos išklotos viensluoksniu plokščiuoju epiteliu. Balkšvosiose dėmelėse ir ampulių skiauterėse jungiamojo audinio sluoksnis storėja, o epitelis keičiasi į specializuotą '''pusiausvyros jutimo epitelį.''' Jis ir balkšvosiose dėmėse, ir ampulių skiauterėse sudarytas iš '''atraminių ląstelių''' ir receptorinių '''plaukuotųjų ląstelių'''.
* Neuroepitelis, arba plaukuotosios ląstelės , yra įsiterpusios tarp atraminių ląstelių. Jų laisvuosiuose galuose yra 50 – 100 nejudrių mikroplaukelių - '''stereocilijų''' , kuriuos vainikuoja vienas ilgas, judrus, smailėjantis plaukelis - '''kinocilija'''.
* Atraminės ląstelės ne tik sudaro receptorinių ląstelių atramą bei aprūpina jas maisto medžiagomis, bet ir gamina į [[želė]] panašią medžiagą, dengiančią receptorinį epitelį.
Virš balkšvųjų dėmių šios medžiagos sluoksnis yra plokščias ir vadinamas '''statokonijų membrana''' ({{la|Membrana statoconiorum}}), dėl gausių ant jos paviršiaus gulinčių kristalų, vadinamų '''statokonijomis''' . statokonijos, sudarytos iš [[kalcitas|kalcito]] (kalcio karbonatas) ir [[proteinas|proteinų]], suteikia statokonijų membranai neskaidrią baltą išvaizdą ir padidina jos masę. Statokonijų membrana sunkesnė už endolimfą, todėl [[žmogus|žmogui]] keičiant kūno paėtį, ji pasislenka plaukuotųjų ląstelių link, o jų kinocilija sulenkiama. Tai leidžia suvokti linijinį pagreitį.
Virš '''ampulių skiauterių''' ({{la|Crista ampularis}}) želatininės medžiagos sluoksnis daug storesnis ir vadinamas '''kupolu''' ({{la|Cupula}}). Jis lyg bokštas nukreiptas į ampulės ertmę ir beveik siekia jos priešingą sieną. Sukant [[galva|galvą]] ar kūną, pusratiniame kanale sujudėjusi endolimfa, judina ampulės skiauterės kupolą, o per jį, - receptorinių ląstelių plaukelius. Taip suvokiamas sukamasis judesys. Ampulių skiauterės nekreguoja į linijinį pagreitį, nes jų kupolo ir endolimfos sunkumas toks pats. Pusiausvyros [[nervas|nervo]] mielininės skaidulos įeina į balkšvąsias dėmes ir ampulių skiauteres, jų išoriniam sluoksnyje praranda [[mielinas|mieliną]], išsišakoja tarp plaukuotųjų ląstelių ir sudaro su jomis sinapses.
Daugiau informacijos rasite straipsniuose:
| 