Podolė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Nestea (aptarimas | indėlis)
Eilutė 13:
| Pastaba =
}}
'''Podolė''' ({{uk|Поділля}}, {{ro|Podolia}})  – istorinis regionas pietvakarių [[Ukraina|Ukrainoje]], tarp [[Pietinis Bugas|Pietinio Bugo]] ir [[Dniestras|Dniestro]] (dabartinė [[Vinycios sritis|Vinycios]] ir [[Chmelnyckio sritis|Chmelnyckio]] sričių teritorija) ir šiaurės rytų [[Moldova|Moldovoje]] (šiaurinė [[Padniestrė]]s dalis).
 
== Geografija ==
Podolė užima dalį [[Podolės aukštuma|Podolės aukštumos]], esančią į šiaurės rytus nuo [[Dniestras|Dniestro]]. Už Dniestro prasideda [[Besarabija]] ir [[Bukovina]]. Svarbiausia Podolės upė, kertanti regioną išilgai yra [[Pietinis Bugas]]. Į vakarus nuo Podolės yra [[Galicija]], į šiaurę - – [[Voluinė]], į šiaurės rytus - – [[Dešiniakrantė Ukraina]] ([[Kijevo žemė]]), pietuose ir pietryčiuose Podolė atsiremia į [[Ponto stepė|Didžiąją dykrą]], kur yra [[Edisanas]] ir [[Zaporožjė]].
Pati Podolė yra derlingas kraštas, su derlingais juodžemiais, drėkinamais upių. Rytinė Podolės dalis dar vadinama Bratslavščina dėl istoriškai čia svarbiausio miesto [[Braclavas|Braclavo]].
 
== Istorija ==
Manoma, kad Podolėje galėjo gyventi [[Herodotas|Herodoto]] minimi [[neurai]]. Tautų kraustymosi laikotarpiu čia apsigyveno [[slavai]], kurių svarbiausios gentys buvo [[volynėnai|volynėnams]] gimingi [[bužanai]] Bugo baseine ir [[tivercai]] Dniestro slėnyje. Kuomet Kijevo žemėje kūrėsi valstybingumas, regionas jau buvo žinomas kaip '''Ponizjė''', t.y. "žemumos"„žemumos“. Kijevo kunigaikštis [[Olegas]] prisijungė kraštą X a. pradžioje.
 
Skirtingai nei dauguma kitų Rusios žemių po Kijevo Rusios suirimo XI a. viduryje, Ponizjė neturėjo savo valstybingumo. Iš pradžių regionas priklausė [[Kijevo kunigaikštystė|Kijevo kunigaikštystei]], o nuo XII a. vidurio jį užvaldė [[Haličo-Voluinės kunigaikštystė]]. Tačiau Ponizjė buvo traktuojamas kaip atskiras regionas, o jo svarbiausias miestas buvo [[Bakota]].
 
Rytinė Ponizjės dalis kurį laiką buvo kontroliuojama Didžiosios dykros tautų, kurios puldinėjo šį Rusios pakraščio regioną. XIII a. visą regioną nusiaubė [[Mongolų imperija]]. 1362  m. LDK susidūrė su mongolais [[Mėlynųjų Vandenų mūšis|Mėlynųjų Vandenų mūšyje]], kurį laimėjo ir gavo Ponizję. Nuo tada ji žinoma kaip Podolė. LDK teritorijoje suformavo atskirą [[dalinė kunigaikštystė|kunigaikštystę]] - – [[Podolės kunigaikštystė|Podolės kunigaikštystę]], kurioje kunigaikščiu paskirtas Algirdo sūnus [[Konstantinas Algirdaitis]]. Po šio 1389  m. valdžią paėmė Naugarduko kunigaikštis [[Teodoras Karijotaitis]], kurio palikuonys [[Kariotaičiai]] valdė kunigaikštystę. Tuo metu svarbiausiu regiono miestu tapo Podolės Kamenecas.
 
Interesų vakarų Podolėje turėjo [[Lenkijos karalystė]], iki tol užvaldžiusi gretimą [[Galicija|Galiciją]]. Lenkija trumpai valdė regioną 1402-1411 1402–1411 m. Galutinai jai pavyko paveržti iš LDK vakarinę Podolės dalį [[1430]]  m., po karo su [[Švitrigaila]]. Rytinė Podolės dalis su Braclavo miestu liko LDK sudėtyje.
 
XVI a. pradžioje prasidėję totorių puldinėjimai iš Krymo vertė kurti specialią apsaugos nuo antpuolių sistemą ir pareikalavo daug karinių ir ekonominių krašto pastangų. Kadangi gynybai daugiausia vadovavo lenkiškosios Podolės magnatai tai jų žvilgsniai nukrypo ir lietuviškosios Podolės pusėn. Dėl to sudarant Liublino uniją ([[1569]]  m.) Rytų Podolė taip pat atiteko Lenkijai. Tačiau administracinis Podolės dalinimas išliko. Vakarų Podolė buvo administruojama kaip [[Podolės vaivadija]], o rytinė - – kaip [[Braclavo vaivadija]].
Interesų vakarų Podolėje turėjo [[Lenkijos karalystė]], iki tol užvaldžiusi gretimą [[Galicija|Galiciją]]. Lenkija trumpai valdė regioną 1402-1411 m. Galutinai jai pavyko paveržti iš LDK vakarinę Podolės dalį [[1430]] m., po karo su [[Švitrigaila]]. Rytinė Podolės dalis su Braclavo miestu liko LDK sudėtyje.
[[vaizdasVaizdas:Podoliskaia gubernia.jpg|thumb|left|Podolės gubernija [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] sudėtyje (apie 1900  m.)]]
[[1672]]–[[1699]]  m. Podolę valdė [[Osmanų imperija]], kuri čia sukūrė savo administracinį vienetą [[Podolės ejaletas|Podolės ejaletą]]. Vėliau kraštas vėl grįžo Lenkijai, kurios sudėtyje išbuvo iki 1793  m., kai abi vaivadijos atiteko [[Rusijos imperija]]i, kurios sudėtyje sujungtos į vieną [[Podolės gubernija|Podolės guberniją]]. Tiesa, vakariausias Podolės pakraštys buvo atitekęs [[Habsburgų monarchija]]i (kaip [[Galicijos ir Lodomerijos karalystė]]s dalis).
 
Besibaigiant I Pasauliniam karui 1918  m. Podolė ketino jungtis prie naujai susikūrusios [[Vakarų Ukrainos Liaudies Respublika|Vakarų Ukrainos Liaudies Respublikos]], tačiau 1919  m. į ją įvesta Lenkijos armija. 1920  m. įteisintas Podolės padalinimas - – vakarinė Podolė atiteko Lenkijai, o didžioji jos dalis - – [[Ukrainos TSR]]. Palei Dniestrą Ukrainos sudėtyje išskirta [[Moldavijos ATSR]] - – dabartinės [[Padniestrė]]s pirmtakė.
XVI a. pradžioje prasidėję totorių puldinėjimai iš Krymo vertė kurti specialią apsaugos nuo antpuolių sistemą ir pareikalavo daug karinių ir ekonominių krašto pastangų. Kadangi gynybai daugiausia vadovavo lenkiškosios Podolės magnatai tai jų žvilgsniai nukrypo ir lietuviškosios Podolės pusėn. Dėl to sudarant Liublino uniją ([[1569]] m.) Rytų Podolė taip pat atiteko Lenkijai. Tačiau administracinis Podolės dalinimas išliko. Vakarų Podolė buvo administruojama kaip [[Podolės vaivadija]], o rytinė - kaip [[Braclavo vaivadija]].
[[vaizdas:Podoliskaia gubernia.jpg|thumb|left|Podolės gubernija [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] sudėtyje (apie 1900 m.)]]
[[1672]]–[[1699]] m. Podolę valdė [[Osmanų imperija]], kuri čia sukūrė savo administracinį vienetą [[Podolės ejaletas|Podolės ejaletą]]. Vėliau kraštas vėl grįžo Lenkijai, kurios sudėtyje išbuvo iki 1793 m., kai abi vaivadijos atiteko [[Rusijos imperija]]i, kurios sudėtyje sujungtos į vieną [[Podolės gubernija|Podolės guberniją]]. Tiesa, vakariausias Podolės pakraštys buvo atitekęs [[Habsburgų monarchija]]i (kaip [[Galicijos ir Lodomerijos karalystė]]s dalis).
 
Per II pasaulinį karą Podolė buvo okupuota [[Trečiasis reichas|Trečiojo reicho]], o 1944  m. grįžo į TSRS rankas. 1945  m. nubrėžus [[Kurzono linija|Kurzono liniją]], visa Podolė atiteko Ukrainos TSR, išskyrus Padniestrę, kuri perėjo [[Moldavijos TSR]]. Šiuo metu regionas lieka padalintas tarp Ukrainos ir Moldavijos.
Besibaigiant I Pasauliniam karui 1918 m. Podolė ketino jungtis prie naujai susikūrusios [[Vakarų Ukrainos Liaudies Respublika|Vakarų Ukrainos Liaudies Respublikos]], tačiau 1919 m. į ją įvesta Lenkijos armija. 1920 m. įteisintas Podolės padalinimas - vakarinė Podolė atiteko Lenkijai, o didžioji jos dalis - [[Ukrainos TSR]]. Palei Dniestrą Ukrainos sudėtyje išskirta [[Moldavijos ATSR]] - dabartinės [[Padniestrė]]s pirmtakė.
 
Per II pasaulinį karą Podolė buvo okupuota [[Trečiasis reichas|Trečiojo reicho]], o 1944 m. grįžo į TSRS rankas. 1945 m. nubrėžus [[Kurzono linija|Kurzono liniją]], visa Podolė atiteko Ukrainos TSR, išskyrus Padniestrę, kuri perėjo [[Moldavijos TSR]]. Šiuo metu regionas lieka padalintas tarp Ukrainos ir Moldavijos.
== Nuoroda ==
[http://feefhs.org/maps/RUSE/re-ukrai.html Podolės žemėlapis (1882)]