Būgninė ertmė: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

[[Būgninė ertmė|Būgninės ertmės]] gleivinė ({{la|Tunica mucosa cavitatis tympanicae}}) iškloja būgninės ertmės sienas, uždengia klausomuosius kauliukus, [[raumuo|raumenis]] ir nervus, įeina į speninį urvą ir spenines ertmes. Tarp ertmės sienų ir kaulelių susidaro keletas [[gleivinė|gleivinės]] klosčių: '''užpakalinė ir priekinė plaktuko klostės''' ({{la|Plicea mallearis pasterior et anterior}}), '''būgninės stygos klostė''' ({{la|Plica chordae tympanicae}}), taip pat '''priekalo ir kilpos raukšlės''' ({{la|Plicae incudialis et stapedialis}}). Tarp gleivinės klosčių susidaro kišenės, suteigdamos būgninei ertmei skylėtą išvaizdą. '''Viršutinė kišenė''' ({{la|Recessus superior}}) susidaranti tarp būgnelio palaidosios dalies ir plaktuko kaklelio, turi klinikinę reikšmę kaip [[infekcija|infekcijos]] vieta. Dvi kitos, '''priekinė ir užpakalinės kišenės''' ({{la|Recessi anterior et posterior}}) susidaro apie būgninę stygą. Būgninės ertmės gleivinė plona, blyški ir mažai vaskuliarizuota. Ją iškloja stulpinis virpinamasis [[epitelis]], kuris vietomis suplonėja ir neturi blakstienėlių. Speninį urvą ir ertmes iškloja plokščiasis epitelis. Čia veikia apsauginiai mechanizmai, kurie priklauso nuo būgninės ertmės formos: ausies vamzdžio, per kurį sulyginamas slėgis abejose būgnelio pusėse, apsauginės klausos kauliukų sąnarių formos bei refleksinių kilpinio ir būgnelio tempiamojo raumenų susitraukimų, apsaugančių nuo pažeidimo dėl staigaus arba pernelyg stipraus kauliukų judesio.

Daugiau informacijos straipsniuose: