Boguslavas Leščinskis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Boguslavas Leščinskis''' (apie [[1612]] m., [[Vislica]] — – [[1659]] m. [[rugsėjo 23]], [[Varšuva]]) — – [[ATR]] stambus valstybinis veikėjas, Lenkijos magnatas, Didžiosios Lenkijos generalinis seniūnas (nuo [[1642]] metų), [[Karūnos didysis iždininkas]] ([[1650]]—–[[1658]] m.), Karūnos pakancleris ([[1658]]—1658–[[1659]] m.), Bydgošo, Samboro, Medzižensko, Ostruvo, Čliuchuvo ir Osecko seniūnas.

Kilmingos magnatų [[Leščinskiai|Leščinskių]] giminės atstovas, herbo „Veniava“ savininkas. Trečiasis sūnus Belzo vaivados Rafailo Leščinskio (1579—16361579–1636) ir Anos Radziminskos (1586—16351586–1635) trečiasis sūnus. Tėvas Karūnos didžiojo paiždininkio Rafailo Leščinskio tėvas ir [[ATR]] karaliaus [[Stanislovas Leščinskis|Stanislovo Leščinskio]] senelis.

Bioguslavas ir broliai Andžejus, Rafailas ir Vladislavas tėvų buvo auklėjami tėvų protestantų dvasia. Jo mokitojaismokytojais [[Lešnas|Lešno]] mieste buvo Čekųčekų pedagogas-humanistas Janas Amos Komenskis ir Škotijos daktaras Janas Jonstonas Lešno mieste. [[1632]]—–[[1636]] metais jaunas Boguslavas Leščinskis keliavo po Prancūziją, Angliją, Škotiją, Olandiją ir Italiją.

[[1636]] metų pavasarį, po savo tėvo mirties, Belzo vaivados Rafailo Leščinskio, mirties, Boguslavas buvo priverstas grįžti iš užsienio į tėvynę. Gavo valdyti Lešno, Radzimino, ir dalį [[Varšuva|Varšuvos]] bei [[Praha|Prahos]] miestų. [[1637]]—–[[1650]] metais dažnai buvo renkamas pasiuntiniu į seimus, buvo seimų maršalka [[1641]], [[1648]], [[1649]]—–[[1650]] metais.

[[1641]] m. pabaigoje — – [[1642]] m. pradžioje Boguslavas Leščinskis atsisakė kalvinizmo ir perėjo į katalikybę, jis vis dar ir toliau palaikė protestantus. [[1642]] metais buvo paskirtas Didžiosios Lenkijos generaliniu seniūnu. Buvo politiniu konkurentu Poznanės vaivados Kristupo Opalinskio politiniu konkurentu. Buvo opozicijoje Lenkijos karaliui Vladislavui IV Vazai.

Tvano pradžioje ([[1655]] m.) Boguslavas Leščinskis buvo paskirtas seimo paskirtas vadovauti Didžiosios Lenkijos gynybai nuo Švedijos armijos atakų. Tačiau jis atsisakė nuo vadovavimo ir įstojo į separatines derybas su Švedijos vadovybe ir PrusijosPrūsijos kurfiurstu.

[[1650]] m. [[sausio 12]] d. buvo paskirtas Karūnos didžiuoju paiždininkiu, o [[1658]] m. tapo KrūnosKarūnos pakancleriu.

Skaitėsi dideliu oratoriumi, bet daugelis skaitėlaikė jį egoistišku ir nesąžiningu. Jį įtarė pinigų ir karališkų brangenybių iššvaistymu.

Buvo vedęs du kartus. [[1638]] metais vedę Aną Denhof ([[1620]]/[[1622]]-–[[1651]]/[[1657]]), dukterį Dorpato ir Seradzo vaivados [[Kasparas Denhofas|Kasparo Denhofo]] ir Anos Aleksandrovnos Konecpolskos dukterį. Vaikai:

* Boguslavas Leščinskis (apie [[1645]]—–[[1691]]), Krokuvos kanauninkas, Karaliaus sekretorius ir Červinsko abatas, Plocko probstas ir Lucko vyskupas.

* Rafailas Leščinskis ([[1650]]—–[[1703]]), Didžiosios Lenkijos generalinis seniūnas ir Karūnos didysis paiždininkis

* Aleksandra Sesilija Leščinska, žmona Poznanės baivados ir Lenkijos diplomato Kristupo Gžimultovskio (apie [[1620]]—–[[1687]]) žmona

[[1658]] metais antrą kartą vedė Joana Katariną Radvilaitę ([[1637]]—–[[1665]]), dukterį Lietuvos didižiojodidžiojo maršalkos [[Aleksandras Liudvikas Radvila|Aleksandro Liudviko Radvilos]] ir Teklės Anos Valavičiūtės, Malborko vaivados Jakubo Veichero našlęnašlės, dukterį, antros vedybos buvo bevaikės.

== IšnašosNuorodos ==