|
Polifonijai priskiriamos sutartinės, kurios gyvojoje tradicijoje išnyko XX-ojo a. viduryje, tačiau labai populiariai atliekamos folkloro ansambliuose.
pės, vadinamos dvejinėmis. Kai sutartinę dainuoja trys dainininkės, įstodamos viena paskui kitą – tai trejinė. Tas pats yra ir su ketverinėmis. Baigiant dainuoti sutartines dažnai ūkuojama. Kokiais būdais bebūtų dainuojama, visada skamba tik du balsai.
=== Lietuvių liaudies dainų žanrai ===
Lietuvių liaudies dainų žanrai skirstomi pagal paskirtį. Čia išskiriamos keturios pagrindinės dainų rūšys: [[sutartinė]], [[giesmė]], [[rauda]] ir daina (siaurąja prasme).
[[Vaizdas:Vaiguva Tolminkiemyje 2007 Skuduciu sutartine.ogv|thumb|200px|[[Skudučiai]]s atliekama [[sutartinė]]. Groja [[Vaiguva (ansamblis)|Vaiguva]], [[tolminkiemis|Tolminkiemyje]] 2007 m.]]
'''[[Rauda]]''' yra veikiausiai pats seniausias žanras, susijęs su laidojimo ir vestuvių apeigomis. Jos skirstomos į raudas (laidotuvių) ir verkavimus (vestuvių) ir atliekamos subtiliai imituojant verkimą. Profesionalūs raudotojai, kviečiami į laidotuves ir vestuves atlikti subtilių raudojimų, sugebėdavę pravirkdyti minias žmonių.ves▼'''[[Sutartinė]]s''' yra archajiškas aukštaičių dainavimo stilius. Dauguma sutartinių atliekamos su šokio judesiais. Sutartinės yra vieni seniausių dviejų – trijų balsų polifonijos pavyzdžių. Joms būdingi 3 pagrindiniai senovinės polifonijos principai: heterofonija, paralelizmas, kanonas ir imitacija. Seniausių užuominų apie sutartines randama XVI a. rašytiniuose šaltiniuose, tačiau pačios sutartinės surinktos XIX–XX a. Sutartinės iš kitų stilių išsiskiria aiškia [[sinkopė|sinkopuota]] [[ritmika]], [[sekunda|sekundiniu]] derinimu. Sutartinės būdavo dainuojamo įvairiais būdais. Sutartinės, kurias dainuodavo dvi dainininkės arba jų grupės, vadinamos dvejinėmis. Kai sutartinę dainuoja trys dainininkės, įstodamos viena paskui kitą – tai trejinė. Tas pats yra ir su ketverinėmis. Baigiant dainuoti sutartines dažnai ūkuojama. Kokiais būdais bebūtų dainuojama, visada skamba tik du balsai.
▲'''[[Rauda]]''' yra veikiausiai pats seniausias žanras, susijęs su laidojimo ir vestuvių apeigomis. Jos skirstomos į raudas (laidotuvių) ir verkavimus (vestuvių) ir atliekamos subtiliai imituojant verkimą. Profesionalūs raudotojai, kviečiami į laidotuves ir vestuves atlikti subtilių raudojimų, sugebėdavę pravirkdyti minias žmonių.
'''[[Giesmė]]''' yra krikščioniškos kilmės ir, palyginus su kitais žanrais, labai jaunas. Dauguma giesmių atsirado krikščioniškus tekstus derinant su liaudies melodijomis, ėmė formuotis XVI–XVII a. pradedant krikščionėti valstiečių sluoksniui. Tačiau dalis giesmių yra sinkretinio pobūdžio, turi [[pagonybė|senojo tikėjimo]] elementų.
'''Dainos''' siaurąja prasme daugiausia susijusios su kasdienybės, buities ritualais. Jos skirstomos į daugybę rūšių pagal savo paskirtį:
* [[Vaikų dainos]] – [[lopšinė]]s, žaidinimai, gyvūnijos apdainavimas, formulinės dainos, erzinimai;
* [[Vestuvių dainos]] – susijusios su vestuvių apeigomis ir papročiais. Skirstomos į lyrines, satyrines, gėrimo, puotavimo, dialogines, verkavimus, žaidimus, šokius ir maršus. Pačios gražiausios yra lyrinės dainos – jose apdainuojami nuotakos gyvenimo virsmai;
* [[Karinės-istorinės dainos]] – glaudžiai susijusios su liaudies epu;
* [[Kalendorinių apeigų dainos]] – susijusios su [[senovės lietuvių religija|senojo tikėjimo]] apeigomis: jose atsispindi įvairūs senieji animistiniai tikėjimai, mitologija, žemdirbystės ir mirusiųjų kultai. Dainomis būdavo garbinamos gamtos jėgos (saulė, mėnulis, vėjas, lietus), kurios turėjo padėti užauginti gerą derlių.
* [[Darbo dainos]] – jų paskirtis – palengvinti darbo monotoniją, darbą paverčiant maloniu meditavimu. Klasifikuojamos į daugybę smulkesnių žanrų pagal paskirtį.
* [[Baladė]]s – plačiausias dainų žanras, susijusios su kitais žanrais, pavyzdžiui, kalendorinių apeigų ir darbo.
== Lietuvių liaudies instrumentinė muzika ==
| 