00:16, 15 kovo 2013 versija taisyti Legobot (aptarimas \| indėlis) 77 949 keitimai S Perkeliamos 11 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q512359. ← Prieš tai darytas keitimas		09:57, 15 rugsėjo 2014 versija taisyti anuliuoti Zirzilia (aptarimas \| indėlis) 16 560 keitimai S vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: {{Senovės Egiptas}} '''[[Senovės Egiptas\|Senovės Egipto]] muzika''' - – pasižymi panašiomis melodijos gairėmis į visus [[Mesopotamija\|Mesopotamijos]] ir šių laikų [[arabai\|arabų]] kraštus. Iš Senovės Egipto muzikos išsivystė šiuolaikinė islamiškų kraštų tautinė muzika. == Muzikos istorija == Eilutė 10: == Instrumentai == Instrumentinė muzika pagrindą sudarė tik per religines apeigas. Daugiausia per dievo [[Amonas\|Amono]] šventę, švęstą [[Karnakas\|Karnake]]. Tada moterys, eidamos procesijos priekyje barškindavo tarškynes – [[sistrai\|sistrus]]. [[Dendera\|Denderoje]] (Aukštutiniame Egipte) sistrai buvo laikomi deivės [[Hatora\|Hatoros]] instrumentais. Tai išlenktos ~~kilpa~~kilpos, masyvios tarškynės, turinčios gerai apčiuopiamą rankeną, neretai išgražinamą hieroglifų tekstais ar mitologiniais piešiniais. Sistro kilpoje būdavo perveriama nuo vieno iki keturių vielinių sijų ant kurių sukabindavo slankiojančias kaladėles, kurios ~~daužydamosis~~daužydamos viena į kitą sukeldavo nemalonų ausiai garsą. [[Vaizdas:Nefertari.JPG\|left\|thumb\|[[Nefertari]] laikanti '''sistrą,''' iš jos šventyklos [[Abu Simbelyje]].]] Kitas svarbus instrumentas buvo [[arfa\|arfos]]. Tai labai paplitęs instrumentas visoje šiaurės Afrikoje: ~~pradedant~~nuo Maroku ~~ir baigiant~~iki [[Aksumo karalystė~~\|Aksumo karalyste~~]]s. Šiuos instrumentus žmonės perėmė iš Mesopotamijos gyventojų ir laikui bėgant pavertė juos sudėtingu ir subtiliu instrumentu, kuriuo grodavo tiek profesionalai, tiek linksmintojai, tiek mėgėjai. Arfos turėdavo nuo 8 iki 12 stygų, padarytų iš gyvulio žarnų, jas gerai išdžiovinus. Arfų pagrindas būdavo medinis, raižytas dievų atvaizdais. Viename kapo piešinyje rasta arfa, kurios šonai dekoruoti leopardo oda. Todėl tokie instrumentai nebuvo neturtėlių džiaugsmui. Plačiojoje ikonografijoje arfomis skambinančius vaizduojama įvairias dievybes: pradedant krokodilagalviu dievu [[Sobekas\|Sobeku]] ir baigiant liūtagalve deive [[Sachmet]]. Taigi kas groja arfa neturėjo esmės, nes ją leista groti tiek vyrams, tiek moterims. Grojama buvo sėdint, stovint arba klūpint. Eilutė 24: == Pučiamieji instrumentai == [[Vaizdas:Maler der Grabkammer des Nacht 004.jpg\|thumb\|180px\|muzikantės su arfomis ir šokėjos iš Naujosios Karalystės]] Kaip ne keista, tačiau pučiamieji instrumentai šiaurės Afrikoje buvo populiarūs tik Egipte ir Maroke (pastarajame, tik nuo pirmųjų arabų įsiveržimų). ~~Egipte didžiausią pagrindą~~Tarp pučiamųjų instrumentų ~~sudarė~~Egipte daugiausia grota ~~fleitos~~trimitais ir ~~trimitai~~fleitomis. Trimitai buvo retesni ir naudojami daugiausia kareliškųjų asmenų ar per laidotuves. Vienas trimitas buvo rastas atidarius Tutanchamono kapą. [[1939]] m. jo garsas buvo užrašytas. ~~„Pasak muzikanto~~„Muzikanto Hanso Hykmano teigimu, šis instrumentas leido kimų, galingą garsą, panašų į viduramžių trombono ar archainio rago, kurį minėjo Plutarchas, tvirtindamas, kad šių instrumentų garsas primena asilų bliovimą.“ ~~Apskritai faraono~~Faraono Tutanchamono kape buvo rasta daug įvairių muzikos instrumentų: trimitų, ragų, fleitų, sistrų, arfų ir ~~pan..~~kitų. Paprastosios nendrinės fleitos buvo viengubos arba dvigubos. Dvigubos fleitos Senosios karalystės laikais buvo gaminamos iš dviejų papiruso nendrių, kurias surišdavo linine virve, taip padarant vieną. Tačiau nuo Viduriniosios karalystės laikų, taip jau nebebuvo daroma, nes imta ieškoti storų papirusų stiebų arba tarpusavyje suaugusių nendrių. Neretai grota iškarto dviem instrumentais, nors šie ir būdavo palaidi, taip buvo išgaunamas skirtingas garsas, nuo labai žemo iki spiegiančiai aukšto. Fleitos savo dydžiu galėjo būti labai nevienodos. Kapų piešiniuose iš Aksumo (dab., Etiopija) bei Egipto muzikantai groja labai ilgomis fleitomis. Norint jomis groti muzikantas turėdavo pritūpti arba atsisėsti. Taip pat būta ir mažučių, vos keliolika centimetrų siekiančių, fleitų. Be fleitų naudoti ir dvigubi klarnetai bei dvigubi obojai. Nors jie buvo ne tokie populiarūs kaip paprastosios nendrinės fleitos. == Literatūra == * M. Fagan „Didieji pasaulio išradimai“, [[Alma litera]], Vilnius, 2005 m. ISBN 9955-08-777-3 * Gros de Beler „Tutankhamun", [[Moliere]], Paryžius, 2001 m. ISBN 2-907670-36-0

Senovės Egipto muzika: Skirtumas tarp puslapio versijų