Fra Filippo Lippi: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Fra Filippo Lippi''' arba '''Lippo Lippi''' (tikr. ''Filippo di Tommaso Lippi'', apie [[1406]]–[[1469]] m. [[spalio 8]]-10 d.) – [[Italija|italų]] [[XV amžius|XV a.]] ankstyvojo [[Renesansas|renesanso]] dailininkas iš [[Florencija|Florencijos]]. Tarp svarbiausių jo darbų – romantiški madonų atvaizdai ir [[freska|freskos]] [[Prato katedra|Prato]] ir [[Spoleto katedra|Spoleto]] katedrose.

Filipas di Tomasas Lipis gimė apie [[1406]] m. [[Florencija|Florencijoje]] skurdžioje ir gausioje šeimoje. Tėvas Tommaso ir motina Antonia greitu laiku mirė palikdami Filipą našlaičiu. Būsimą dailininką prižiūrėjo teta Lapaccia, tačiau kuri greitu laiku terado Filipui ir jo broliui tik vienintelę išeitį − atiduoti juos [[vienuolynas|vienuolyno]] globai. Apie 1414 m. Filipas jau buvo priskirtas [[karmelitai|karmelitų]] vienuolynevienuolynui Santa Maria del Carmine, o įžadus priėmė [[1421]] m. [[liepos 8]] d. Giorgio Vasari liudijimu, Filipas buvo prastas vienuolis, jo nedomino mokslai, o labiau pramogos ir piešimas ant vienuolyno knygų. Esą vienuolyno vyresnysis galų gale nusprendė leisti Filipui realizuoti save tapyboje ir čia būsimasis dailininkas negalėjo surasti geresnio pavyzdžio kaip to paties vienuolyno bažnyčios [[Brankači koplyčia|Brankači koplyčioje]] buvę vieni reikšmingiausių [[Italija|italų]] [[Renesansas|renesanso]] dailės darbaidarbų − [[Masaccio|Mazačo]] freskos. Pirmieji Filipo darbai vienuolyne išlikę tik menkais fragmentais.

Apie [[1424]] m. Fra Filipas Lipis metė vienuolyną (''fra'' − liet. „brolis“), tačiau, panašu, nebuvo atleistas nuo įžadų. Filipo buvimas dokumentuotas tuo metu [[Pistoja|Pistojoje]] ir [[Siena (miestas)|Sienoje]]. [[1426]] m. jis pabuvojo [[Pratas|Prate]], po ko persikraustėgrįžo į [[Florencija|Florenciją]]. Čia apieApie [[1431]] m. datuotasdatuojamas pirmas reikšmingas darbas − „Madonna Trivulzio“ savo buvusio vienuolyno Santa Maria del Carmine bažnyčioje. Apie [[1434]] m. Filipas Lipis dirbo [[Paduja|Padujoje]]. Po to seka nežinomas laikotarpis, kurį [[Giorgio Vasari]] aprašo taip: esą su valtimi išplaukusį dailininką kartu su draugais užpuolė [[piratai]] ir visus pavertė vergais. Esą dailininkas sugebėjo pelnyti piratų vado malonę anglies gabaliuku nupiešęs šiojo atvaizdą. Po to esą Filipas nupiešė piratų vadui ir kitų, spalvotų darbų, bei buvo paleistas prie [[Neapolis|Neapolio]] po 18 mėn. vergijos. Sunku nustatyti, kiek tikroviška ši istorija ir, ar apskritai nėra tik [[Giorgio Vasari]] prasimanymas.

[[1437]] m. datuotas Florencijos [[arkivyskupas|arkivyskupo]] užsakymas − paveikslas „Marija soste su kūdikiu“, kuris Filipo Lipio nupieštas Mazačo maniera. Maždaug tuo metu, greičiausiai,tikriausiai Fra Filipas Lipis susipažino ir su [[Fra Angelico|Fra Andželiko]] darbais, kurio įtaka pradedapradėjo jaustis Filipo darbuose. Tuo metu dailininkas pradėjopateko mėgautisį įtakingų Florencijos bankininkų [[Medičiai|Medičių]] globaglobą. Florencijoje dailininkas atliko eilęgrupę darbų religinėmis temomis bažnyčioms ir klierikų užsakymams. Šiuose darbuose persipina Mazačo ir Fra Andželiko įtakos, kaip „Marijos karūnavime“ ir „Gerojoje naujienoje“. Augantį dailininko autoritetą rodo [[1452]] m. užsakymas [[Pratas|Prato]] miesto katedroje, kuris buvo iš pradžių siūlytas Fra Andželikui. [[Prato katedra|Prato katedroje]] iki [[1465]] m. Fra Filipas Lipis sukūrė iš tiesų aukštos klasės subrendusio kūrėjo freskas Šv. Stepono ir Šv. Jono Evangelisto gyvenimų motyvais.

Tačiau apie [[1456]] m. Prate dailininkas dar spėjo susikompromituotisusikompromitavo meilės nuotykiu su Lucrezia Buti, kuri, manoma, buvo kilmingos šeimos duktė, patikėta vienuolyno globai ir auklėjimui. Pasak [[Giorgio Vasari]], dailininkas ją buvo jėga pasigrobęspagrobęs ir uždaręs savo namuose. Su Lucrezia Buti Filipas susilaukė dviejų vaikų: [[1457]] m. sūnaus [[Filippino Lippi|Filipino]] (būsimo irgi garsaus Renesansorenesanso dailės meistro) ir [[1465]] m. duktės Alesandros. Šiuo laikotarpiu Filipo talentas pasiekė viršūnę. Be Prato katedros freskų sukurti patyspačiais geriausiais laikomi geriausijo darbaipaveikslai: „Madona su kūdikiu ir 2 angelai“, „Madona miške“ ([[Paveikslų galerija Berlyne|Berlyno]] ir [[Uficių galerija|Uficių]] variantai), „Bartolinio tondo“. Nors dailininkas tuo metu nestokojo pajamų, tačiau dėl įvairių nuotykių ir išlaidavimo buvo beveik skurdžius.

Nuo [[1466|1467]] m. Fra Filipas Lipis gavo užsakymą freskoms [[Spoleto katedra|Spoleto katedroje]] [[Mergelė Marija|Mergelės Marijos]] gyvenimo tema. Tai busbuvo paskutinieji jo darbai. Tuo metu Filipo Lipio mokiniu Spolete jau buvo nė 10 metų nesulaukęs sūnus Filippino Lippi. Giorgio Vasari liudijimu, [[popiežius]] buvo suteikęs Filipui [[išrišimas|išrišimą]] nuo vienuolystės įžadų tam, kad jis galėtų vesti Lucrezia Buti, tačiau dokumento dailininkas nesulaukė. Fra Filipas Lipis mirė [[1469]] m. spalio 8 arba 10 d. [[Spoletas|Spolete]]. Spoleto katedros freskoje „Marijos mirtis“ dailininkas prieš pat savo mirtį pavaizdavo save, sūnų Filippo ir artimiausius pagalbininkus, bei mokinius Fra Diamante ir Pier Matteo d'Amelia. Dailininko kūno išvežimui į Florenciją pasipriešino Spoleto gyventojai. Fra Filipas Lipis palaidotas prie Spoleto katedros. Vėliau [[Medičiai]] finansavo monumento ant kapo pastatymą, kurį sukūrė jo sūnus [[Filippino Lippi]].

Daugeliu atveju Fra Filipas Lipis suvienijo savo kūryboje [[Masaccio|Mazačo]] ir [[Fra Angelico|Fra Andželiko]] kūrybines įtakas, tačiau jo darbuose vyrauja paprastumas. Filipo Lipio madonos vaizduojamos kaip paprastos motinos su vaikais, panašiai ir freskų Prate irbei Spolete veikėjai. Vaizdavime dominuoja romantiniai motyvai be didelių pretenzijų į paslėptas ar menamas veikėjų aistras ar išgyvenimus. Filipas Lipis tikriausiai pirmasis iš renesanso dailininkų panaudojo ovalo formos paveikslą (vad. ''tondo''), kaip „Bartolinio tondo“. Taip pat, pirmasis suteikė įpatingą dėmesį veikėjų [[drapiruotė|drapiruočių]] ir [[aksesuaras|aksesuarų]] tiksliam ir puošniam vaizdavimui. Jo piešiniai pasižymi aiškia ir tikslia linija. Šiuos bruožus perimsperėmė [[Sandras Botičelis]], kuris buvo jo mokiniu ir dirbo su Fra Filipu Lipiu Prate.