Deveikių namas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vilensija (aptarimas | indėlis)
Naujas puslapis: {{coord|55.252731|24.773474|type:landmark|display=title}} miniatiūra|Deveikių namas (''Meškų namas'') '''Deveikių namas''' – nam...
 
Felicilijonas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 2:
[[Vaizdas:Deveikių namas, Ukmergė.JPG|miniatiūra|Deveikių namas (''Meškų namas'')]]
 
'''Deveikių namas'''  – namas [[Ukmergė]]je, centre, Vytauto g. 49, regioninės reikšmės architektūrinis, istorinis, memorialinis kultūros paveldo objektas, pastatytas [[1912]]–[[1913]]  m. Įžymus tuo, kad tais metais, dar prie [[caras|caro]] valdžios, pirmą kartą atgimstančios Lietuvos valstybės istorijoje pastato [[fasadas]] buvo papuoštas [[Vytis|Vyčiu]]. Pastatas ukmergiškių nuo seno vadinamas ''Meškų namu'', nes jį puošia meškų skulptūros. Statinys [[2008]]  m. įtrauktas į LR Kultūros vertybių registrą (unik. kodas 31081).<ref>http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31801</ref>
 
== Istorija ==
 
Namą [[1913]]  m. pasistatė Ukmergės verslininkai Kazimieras ir Teofilė Deveikiai. Caro policija norėjusi nuimti Vytį nuo pastato, bet savininkas apsigynęs, aiškindamas, kad tai esąs Šv. Jurgis. Name užaugo Deveikių duktė, visuomenės veikėja, teisės istorikė [[Jonė Deveikė]] (Deveikytė–Navakienė). Deveikiai čia gyveno iki [[2PK|Antrojo pasaulinio karo]]. Jo metu pastato vidus išdegė, tačiau išorinės sienos liko stovėti. Vytis sunaikintas [[1940]]  m. Pačios J. Deveikės žodžiais, jie jų namų Vytį iškapoję.<ref>[http://aidai.us/index.php?option=com_content&task=view&id=647&Itemid=113 Dr. Jonė Deveikė]</ref> Ilgainiui nebeliko ir meškų [[horeljefas|horeljefinių]] skulptūrų. Namas paverstas daugiabučiu  – tokia jo paskirtis ir iki šiol.
 
[[1920]]–[[1931]]  m. šiame pastate veikė viena iš dviejų Lietuvoje buvusių lenkų gimnazijų  – Ukmergės lenkų gimnazija.[[1932]]–[[1938]]  m. čia buvo dalis valstybinės lietuviškos gimnazijos patalpų, 1938  m.  – amatų mokykla.
 
[[1999]]  m. buvo padarytos tikslios meškų skulptūrų kopijos (skulpt. M. Strioga). [[2009]]  m. pastato fasadas buvo renovuotas, atkurtas Vytis. 2009  m. Ukmergėje vykstant [[Baltijos kelias|Baltijos kelio]] jubiliejui skirtiems renginiams, prie šio namo buvo pašventintas naujasis Vyčio bareljefas (atkūrė skulptorius [[Viktoras Žentelis]]) ir atidengta memorialinė lenta.<ref>[http://www.ukmergeskulturospuslapiai.lt/index.php?cid=http://www.ukmergeskulturospuslapiai.lt/index.php?cid=258535258535 Pašventino atkurtą Vytį]</ref>
 
== Architektūra ==
 
Pastato [[rizalitas|rizalitą]] puošia reljefinis lietuviškas Vytis. Kitas išskirtinis pastato elementas  – cementinės meškų skulptūros, „pakabintos" ant šoninių rizalitų karnizų. Gatvės fasado tarplangiuose  – piliastrai su stilizuotais kapiteliais, papuošti lapų girliandomis  – festonais. Dekoratyviniai elementai su augaliniais motyvais panaudoti ir frize, taip pat įdubose tarp langų.
 
Fasadų architektūrinis sprendimas  – vyraujanti [[istorizmas|istorizmo]] stilistika su modernizuoto [[neoklasicizmas|neoklasicizmo]] ir [[modernas|moderno]] stilistiniais elementais. Tai vienintelis Ukmergėje [[Secesinė architektūra|secesinės architektūros]] stiliaus pastatas.
 
== Šaltiniai ==
Eilutė 29:
[[Kategorija:Lietuvos pastatai]]
[[Kategorija:Ukmergė]]
 
 
Deveikės motina Teofilė Žulytė ir tėvas Kazys Deveikis, nors stambūs žemininkai, jau prieš I pasaulinį karą buvo susipratę lietuviai. Deveikis tapo Ukmergėje turtingu pramonininku. 1912 m. Ukmergėje jis pasistatė didelius mūro namus — "meškas", kaip jie buvo vadinami, nes ant abiejų pastato stogo galų buvo pasodinta po cementinę mešką. O frontinėje sienoje buvo didelis Lietuvos Vyčio ženklas. Nuo dėl jo prisikabinusių carinių rusų valdininkų pasisekė atsikalbėti, aiškinantis, kad tas ženklas tai tik šv. Jurgis. . . Blogiau išėjo su bolševikais 1940 m. Pačios J. Deveikės žodžiais, jie jų namų Vytį iškapoję.