Jalta: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
NoGo (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
{{city/UKRKrymo miestas
|Pavadinimaspavadinimas = {{PAGENAME}}
|origpavadin = Ялта
|Fotopaveikslėlis = Yalta.jpg
|rusiskai =
|paveikslėlio tekstas = Jalta nuo jūros
|Foto = Yalta.jpg
|herbas = Gerb Yalty.jpg
|Foto tekstas =
|Herbasvėliava = Gerb Yalty.jpg
<!-- |PL=44|PM=29|PS=0|IL=34|IM=09|IS=-->0
|Vėliava =
|regionas = Krymas
|long=34.155278|lat=44.499444
|rajonas =
<!-- |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS=-->
|Įkurtasįkurtas = XII a.
|Regionas = Krymo autonominė respublika
|vadovotitulas = |vadovas =
|rajonas =
|gyventojumetai = 2012|gyventoju = 78040
|Įkurtas = XII a.
|plotas = 17.37
|Magdeburgo teisė nuo = 1837
|altitudė = 54
|Meras = Serhijus Braiko<br />({{uk|Сергій Брайко}})
|pastokodas =
|Surašymo metai = 2006 |Gyventojų skaičius = 79800
|Plotastinklalapis = 282.9
|altitudė =
|Pašto kodas = 298600-298639
|Tel. kodas = +380 654
|Tinklalapis = http://www.yalta.ua/ Oficiali svetainė
|vikiteka = Category:Yalta
|globėjaskirč =
|kirčUNESCO id =
}}
'''Jalta''' ([[ukrainiečių kalba|ukr.]] ir {{ru|Ялта}};, [[Krymo totorių kalba{{crh|Krym.]] ''Yalta''}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] miestas–miestas pietinėje [[Krymas|Krymo autonominės respublikos]] dalyje. Kurortas [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]] pakrantėje. Miestą kerta BystraBystros upė, aplink kurią yra išsidėstęs miesto centras. 79,8 tūkst. gyventojų (2006). Plotas 282,9 km²
 
== Geografija ==
 
=== Klimatas ===
Klimatas šiltas, sausas, subtropinis. Vidutinė metų temperatūra 14°С, vasario  – 2°С, liepos  – 25°С. Dienų su krituliais kiekis per metus  – 85.
 
== Istorija ==
Jaltą [[XVIII a.]] iš [[Turkija|Turkijos]] užkariavo [[Rusija]]. Netoli vieno iš gražiausių kurortų prie [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]] savo vasaros rezidenciją buvo įkūręs imperatorius [[Aleksandras II]] (Livadijoje).
 
[[1945]]  m. vasario 4-11 d. imperatoriaus rūmuose Livadijoje vyko [[Jaltos konferencija]], vienas iš svarbiausių [[Josifas Stalinas|J. Stalino]], [[Teodoras Ruzveltas|T. Ruzvelto]] ir [[Vinstonas Čerčilis|V. Čerčilio]] susitikimų, kuriame buvo sprendžiama tarptautinė tvarka po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pabaigos. [[Europa]] buvo padalinta į įtakos sferas, susitarta dėl okupuotos [[Vokietija|Vokietijos]] administravimo ir [[Jungtinės Tautos|Jungtinių Tautų]] įkūrimo.
 
== Gyventojai ==
Pagal 2000-ųjų metų duomenis savivaldybėje gyveno 80,5tūkst gyventojų. Iš jų: 68,3 %  – [[rusai]], 25,7 %  – [[ukrainiečiai]], 0,8 %  – [[žydai]], 0,1 %  – [[Krymo totoriai]].
 
== Turizmas ==
Įžymybės:
* Aleksandro Nevskio Laura  – vienuolynas ir katedra,
* Antono Čechovo namas-muziejus.
* [[Kregždės Lizdas]]
eilutė 52 ⟶ 49:
* {{flagicon|Germany}} [[Baden Badenas]], [[Vokietija]]
* {{flagicon|Georgia}} [[Batumis]], [[Gruzija]]
* {{flagicon|Romania}} [[GalaţiGalacis]], [[Rumunija]]
* {{flagicon|United Kingdom}} [[MargateMargeitas]], [[Jungtinė Karalystė]]
* {{flagicon|France}} [[Nica]], [[Prancūzija]]
* {{flagicon|Estonia}} [[Piarnu]], [[Estija]]
* {{flagicon|Italy}} [[PozzuoliPocuolis]], [[Italija]]
* {{flagicon|Croatia}} [[Rijeka]], [[Kroatija]]
* {{flagicon|United States}} [[Santa Barbara]], [[JAV]]