Alfredas Didysis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 49:
Tačiau visa tai valdymo pradžioje jam atsiėjo į blogą tarnybą: jei jis anksčiau buvo užkariavęs visuomenės pasitikėjimą savo drąsa, tai, tapęs karaliumi, Alfredas greitai prarado populiarumą. Jis mažai gerbė vitenagemoto žinias ir patirtį, nes geidė neribotos valdžios, apie kurią skaitė iš romėnų rašytojų; jis prigalvodavo naujovių, kurių nemėgo senoliai. Karaliaus arogancija, pasak amžininkų liudijimų, buvo tokia didelė, kad jis „nesiteikė priėmimo prašytojų ir jų skundų išsakymo, skaitė juos už nieką“. Tuom saksai skaitė pasikėsinimu į jų senovės teises ir laisves.
[[Vaizdas:England Grosses Heer 865.png|thumb|300px| "Didžiojo kario" žygiai. 865-879 metais]]
== Pralaimėjimas Danams ==
Laipsniškas susvetimėjimas tarp karaliaus ir jo tautos privedė prie kelių pralaimėjimų, patirtų anglosaksų nuo danų, kuriem Alfredas turėjo sumokėt duoklę. Sudaryto paliaubos laikinai išlaisvino Kentą ir Veseksą nuo danų įsiveržimo, bet likusi Anglija liko be pagalbos ir buvo užkariauta vikingų.
Danai užgrobė ir išgrobė Londoną [[871]] metais. [[874]] metais vikingai užpuolė Mersiją ir greitai sutriuškino jos kariuomenę. Mersijos karalius [[Bugredas]] bėgo į Frankų karalystę, o į sostą sėdo danų statytinis [[Keolvulfas II]]. Dalis danų pajudėjo po to į šiaurę prie Taino upės, bet kadangi plėšti nebuvo jau beveik nieko, [[Gutrumas]], išrinktas danų Rytų Anglijos karaliumi, grįžo su didele dalimi karių, kad duoti poilsį kariam ir surinkti pastiprinimą.Tuo pačiu metu vikingai pradėjo kurtis užgrobtose žemėse, statyti gyvenvietes ir dirbti žemę. Pagal anglosaksonišką kroniką:''«…jie užsiėmė arimu ir savo gyvenimo aprūpinimu»''. [[876]] metais Jorko karalius Chalvadanas išdalino savo kariam žemes Nortumbrijoje.
[[Vaizdas:Statue d'Alfred le Grand à Winchester.jpg|Paminklas Alfredui Didžiajam Vinčestery|thumb]]
| |||