Akcinė bendrovė: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Akcinė bendrovė''' (''AB'')  – [[bendrovė]], kuri priklauso vienam ar keliems [[juridinis asmuo|juridiniams]] ar [[fizinis asmuo|fiziniams asmenims]] ir veikia kaip juridinis asmuo.

{|- class="wikitable" border = 1

'''akcinė bendrovė''' ({{en|joint stock company}})  – ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo  – įmonė, kurios kapitalas padalytas į dalis  – akcijas. Akcinė bendrovė, kurios akcijomis vertybinių popierių biržoje neprekiaujama, vadinama uždarąja akcine bendrove ({{en|closed joint stock company}}). Jei akcijos platinamos viešai, tokia bendrovė yra atviroji, Lietuvoje dažnai vadinama tiesiog akcine bendrove, arba bendrove.

Aukščiausias bendrovės valdymo organas yra '''[[Akcininkųakcininkų susirinkimas]]'''. Jis tvirtina '''[[bendrovės įstatai|bendrovės įstatus]]''', '''[[stebėtojų taryba|stebėtojų tarybą]]''', jei stebėtojų taryba nesudaroma, tai '''[[bendrovės valdyba]]''', jei bendrovės valdyba nesudaroma išrenkamas '''bendrovės [[vadovas (vadyba)|vadovas]]''', išrenka '''[[išorės auditas|išorės audito]] įmonę''', paskirsto pelną, didina ar mažina įstatinį kapitalą ir kt. <br /> Stebėtojų taryba [[akcininkas|akcininkų]] susirinkimo suteiktų įgaliojimų ribose kontroliuoja bendrovės veiklą, renka valdybos narius, jei nėra numatyta bendrovės valdyme valdybos narių institucijos paskiria vadovą. Valdybos nariai jiems suteiktų įgaliojimų ribose kolegialiai dalyvauja bendrovės valdyme, su jais bendrovės vadovas privalo derinti svarbesnius, bendrovės nuostatuose nurodytus sprendimus. Bendrovės vadovas vienvaldžiai priima sprendimus savo įgaliojimų ribose.

[[Sutarčių teisė]]je nėra vertinama ar produkcija ir paslaugos buvo pardavinėjami per pigiai, ar perkami per brangiai. Turto išvaistymasiššvaistymas laikomas, tik kai turtas pasidovanojamas ar padovanojamas ar tiesiog atiduodamas. Todėl bendrovės vadovas, jei tai nenumatyta jo įgaliojimuose neturi teisės [[labdara]]i skirti bendrovės lėšų. Tiesiog vertinama, ar bendrovę valdanti institucija ar vadovas veikė savo įgaliojimų ribose. Todėl bendrovės nuostatuose nurodoma, nuo kokios sumos bendrovės vadovui sandorį reikia derinti su bendrovės valdybą, jei tokia yra, jei valdybos nėra bendrovės vadovas svarbesnius sprendimus turi derinti su akcininkų susirinkimu. Tai gali būti nekilnojamo turto pirkimas, pardavimas, didesnės paskolos ėmimas ar suteikimas ir t. t. Kita kontrolės priemonė įvairių išlaidų limitavimas, tai kokią suma ar dalis nuo pajamų skiriama įvairių rūšių išlaidoms: [[darbo užmokestis|darbo užmokesčiui]], [[žaliava|žaliavoms]], komunalinėms paslaugoms, [[reklama]]i, prezentacijai ir t. t. Gali būti nustatomi konkretūs algų dydžiai.