Lurdas (religija): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
+nuotrauka
Vilensija (aptarimas | indėlis)
Eilutė 14:
[[Vaizdas:Užvėnai, lurdas.JPG|miniatiūra|250px|right|Lurdas [[Užvėnai|Užvėnuose]]]]
Lietuvoje Lurdo grotų statymo, papročių puoselėjimo bei specifinių apeigų atlikimo prie jų idėja pradėta realizuoti [[1898]] m. [[Palanga|Palangoje]].
Per visą [[XX a.]] lurdai išplito. Marijos garbei Lietuvoje daugelyje vietų pastatytos Prancūzijos miestelio Lurdo grotos imitacijasimitacijos su Marijos statulomis. Ypač jų gausu vėliausiai apsikrikštijusioje [[Žemaitija|Žemaitijoje]], jos yra sakralinės kultūros dalis. Gar­siau­si Že­mai­ti­jo­je – [[Palanga|Pa­lan­gos]], [[Kretinga|Kre­tin­gos]], [[Plungė]]s lur­dai. Tarp nau­jau­sių mi­ni­mi [[Kaltinėnai|Kal­ti­nė­nų]], [[Nemakščiai|Ne­makš­čių]], [[Seda|Se­dos]] lurdai. Že­mai­ti­jo­je [[XX a.]] pra­džio­je lur­dus sta­tė vie­nuo­liai, di­di­kai, pa­pras­ti žmo­nės. Žemaitijos lurduose aptinkama nemažai jiems būdingos apeiginės
kultūros: prie daugumos lurdų vykstanti proginė šventė yra gegužinės, visuose lurduose plačiausiai paplitusi apeiga yra pavienės maldos,
bendruomeninės maldos ir giesmės, populiarus paprotys yra fotografavimasis.