Geležinkelis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Cekli829 (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 6:
'''Geležinkelis''' – traukinių transporto visuma. Sudaro geležinkelio kelių ([[bėgiai|bėgių]]) tinklas, [[Traukinys|traukiniai]], [[stotis|stotys]], pagalbinė įranga.
 
Geležinkelio bėgiai paprastai yra dvi lygiagrečiai nutiestos [[plienas|plieno]] sijos, kuriomis dažniausiai plieniniais ratais rieda specialiai pritaikytos [[transportas|transporto]] priemonės – [[Traukinys|traukiniai]]. Pagal [[geležinkelio vėžės|geležinkelių vėžių]] plotį geležinkeliai skirstomi į plačiuosius ir siauruosius. Ten, kur geležinkelis šakojasi, montuojami įvairios konstrukcijos rankomis ar elektra perjungiami [[geležinkelio iešmas|iešmai]]. Skirtingai nuonei automobiliuose, traukinio kryptį keičia ne mašinistas, valdantis jo greitį, o kitas asmuo (iešmininkas). Seniau iešmuose būdavo įrengiamas vadinamasis „bėgio sąnarys“. Elektra valdomuose iešmuose sąnarys nereikalingas, nes valdančio mechanizmo jėgos pakanka tiesiog bėgiui išlenkti norima kryptimi.
 
== Traukinio valdymo ypatumai ==
Eilutė 43:
[[Vaizdas:Train in Jonava001.jpg|thumb|200px|Traukinys ties [[Jonava]] ]]
[[Vaizdas:Stamps of Lithuania, 2009-28.jpg|thumb|left|200px|Lietuvos geležinkelio jubiliejui skirtas pašto ženklas]]
[[Lietuva|Lietuvoje]] pirmasis plačiojo geležinkelio [[geležinkelis Sankt Peterburgas–Varšuva|Sankt Peterburgas–Varšuva]] ruožas buvo nutiestas [[1861]] m. pagal [[1851]]  m. [[caras|carinės]] Rusijos vyriausybės priimtą nutarimą. Lietuvos teritorijoje ji turėjo driektis pro [[Dūkštas|Dūkštą]], [[Ignalina|Ignaliną]], Vilnių, [[Lentvaris|Lentvarį]], [[Varėna|Varėną]] su atšaka pro Kauną į [[Kybartai|Kybartus]] ([[Virbalis|Virbalį]]), iki pat tuometinės [[Prūsija|Prūsijos]] sienos. Pirmasis garvežys iš [[Daugpilis|Daugpilio]] į Vilnių geležinkeliu atvyko [[1860]]  m. [[rugsėjo 4]] d. Traukinių eismas geležinkeliu iš Sankt Peterburgo į Kybartus (Virbalį) buvo atidarytas [[1862]]  m. [[kovo 15]] d., o [[gruodžio 15]] d. pradėtas reguliarus eismas į Varšuvą. Kelionės trukmė iš [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]] į Vilnių trukdavo apie 19 valandų, iš Vilniaus į Kauną  – pustrečios val. Pirmieji riedmenys Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkeliui buvo perkami [[Austrija|Austrijoje]], [[Belgija|Belgijoje]], [[JK|Jungtinėje Karalystėje]], [[Prancūzija|Prancūzijoje]].
Tiesiant geležinkelio liniją Sankt Peterburgas–Varšuva, XIX a. pastatytos pirmosios Lietuvoje geležinkelio stotys (21 stotis): aukščiausios klasės  – [[Kybartų geležinkelio stotis|Kybartų]] (Virbalio) ir [[Lentvario geležinkelio stotis|Lentvario]], pirmos klasės  – [[Vilniaus geležinkelio stotis|Vilniaus]] ir [[Kauno geležinkelio stotis|Kauno stotys]].
Šiuo metu geležinkeliai Lietuvoje daugiausia veža krovinius, o keleivinis sektorius yra menkai išplėtotas. Tarp [[Kaunas|Kauno]] ir [[Vilnius|Vilniaus]] ([[Naujoji Vilnia|Naujosios Vilnios]]) bei ruože [[Lentvaris]]-[[Trakai]] nutiestos elektrinių traukinių linijos. [[Aukštaitija|Aukštaitijoje]] išlikęs siaurojo geležinkelio ruožas, vadinamasis [[Aukštaitijos siaurasis geležinkelis]], o išlikusiose [[Anykščių geležinkelio stotis|Anykščių]], [[Petrašiūnų geležinkelio stotis|Petrašiūnų siauruko stotyse]] įkurtos muziejinės ekspozicijos. [[Dzūkijos nacionalinis parkas|Dzūkijos Nacionaliniame parke]], [[Varėnos rajonas|Varėnos raj.]], [[Marcinkonys]]e yra išlikusi istorinio siaurojo geležinkelio linija, nutiesta nuo Marcinkonių į [[Katra|Katrą]], skirta medienai pervežti, vadinama [[Prancūzkelis|Prancūzkeliu]].