Baltijos Antantė: Skirtumas tarp puslapio versijų

1919 m. rugsėjo 14—15 d. [[Talinas|Taline]] įvyko [[Estija|Estijos]], [[Latvija|Latvijos]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Suomija|Suomijos]] vyriausybių vadovų ir užsienio reikalų ministrų konferencija, skirta nuostatoms subendrinti taikos derybose su [[Rusijos TFSR|Sovietų Rusija]]. Kitoje konferencijoje, kuri nuo rugsėjo 29 iki spalio 1 d. vyko [[Tartu]], buvo nuspręsta nepradėti separatinių taikos derybų ir nepasirašyti separatinių taikos sutarčių. Karo su [[bermontininkai]]s metu lapkričio 11–19 dienomis Estijos, Latvijos ir Lietuvos delegacijos bei stebėtojai iš Lenkijos ir SuomijasSuomijos vėl susitiko [[Tartu]].

Didžiąją Baltijos Antantę mėginta kurti dar 1920 m. rugpjūčio 31 d., kai Bulduriuose (Jūrmala, Latvija) buvo pasirašyta "Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir UKrainosUkrainos politinė sutartis", tačiau įtempti Lietuvos ir Lenkijos santykiai bei netrukus prasidėjęs karas dėl [[Vilniaus kraštas|Vilniaus]] šią sutartį sužlugdė. Lietuva prieštaravo ir Ukrainos dalyvavimui, argumentuodama tuo, kad Ukraina nesanti Baltijos šalis. Be to, Ukrainos įtraukimu Lietuva vengė suerzinti Rusiją ir netekti jos paramos konflikte su Lenkija.