Laisvojo kritimo pagreitis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zygimantus (aptarimas | indėlis)
Orionus (aptarimas | indėlis)
Papildyta, perstruktūrizuota, linka
Eilutė 1:
{{otheruses|Pagreitis}}
'''Laisvojo kritimo pagreitis''' arba '''gravitacijos pagreitis''' yra [[pagreitis]] kūno, kuris juda vien [[Žemė]]s (ar kito dangaus kūno) [[Gravitacija|traukos jėgos]] veikiamas. Paprastai Žemės paviršiuje jis laikomas lygiu 9,8 m/s². Šį dydį gali iliustruoti toks pavyzdys: akmuo, paleistas laisvai kristi į pakankamai gilų šulinį, maždaug po sekundės pasieks 10 m/s (36 km/h) greitį. 100 km/h greitį jis pasieks per nepilnas tris sekundes.
Neesant oro pasipriešinimo, visi maži kūnai krenta tuo pačiu [[pagreitis|pagreičiu]]. Tai yra teisinga, nepriklausomai nuo kūno formos ir sudėties. Įvairiose [[Žemė]]s paviršiaus vietose gravitacijos pagreitis yra tarp 9.78 ir 9.82&nbsp;m/s<sup>2</sup>, o vidutinė vertė yra 9.80665&nbsp;m/s<sup>2</sup>. Realiomis sąlygomis, objektai su mažesniais tankiais arba didesniais paviršiaus plotais įgyja mažesnį pagreitį dėl [[Archimedo dėsnis|Archimedo jėgos]] ir oro pasipriešinimo jėgos.
 
Šis dydis iš tiesų nėra konstanta – jis priklauso nuo atstumo iki Žemės masės centro. Didesniame aukštyje [[Laisvasis kritimas|laisvojo kritimo]] pagreitis mažesnis, nes mažesnė traukos jėga. Realų kūnų kritimo pagreitį lemia ir daugiau veiksnių – pavyzdžiui, dėl planetos sukimosi atsirandanti įcentrinė jėga, [[trintis]] į orą ir pan.
 
== Laisvojo kritimo pagreičio skaičiavimas ==
eilutė 8 ⟶ 9:
: <math>F = G \frac{m_1 m_2}{r^2}=\left(G \frac{m_1}{r^2}\right) m_2 </math> ''g'' yra skliausteliuose parašytas narys:
: <math>g=G \frac {m_1}{r^2}</math>
Norėdami rasti skaitmeninę ''g'' vertę, įstatysime [[Gravitacijos konstanta|gravitacinės konstantos]] <math>G</math>, Žemės masės (kilogramais) ir spindulio (metrais) vertes:
: <math>g=G \frac {m_1}{r^2}=(6.6742 \times 10^{-11}) \frac{5.9736 \times 10^{24}}{(6.37101 \times 10^6)^2}=9.822 \; m\cdot s^{-2}</math>
 
Tai apytiksliai sutampa su išmatuota ''g'' verte. Neatitikimai bus dėl to, kad:
* Žemė nėra [[rutulys]], o [[Geoidas|geoido]] formos – suplota ties [[Ašigalis|ašigaliais]];
* masė Žemėje pasiskirsčiusi nevienodai;
* apskaičiavimai neatsižvelgia į išcentrines jėgas, atsirandančias dėl Žemės sukimosi.
eilutė 49 ⟶ 50:
 
* Pavyzdžiui, jei <math>g=10</math> <math>m/s^2</math>, tai po pirmos sekundes daiktas arba akmuo vakuume skries 10 m/s, po antros sekundės skries 20 m/s, po trečios 30 m/s, o po ketvirtos 40 m/s, o vidutinis greitis nuo <math>t=0</math> ''s'' iki <math>t=1</math> ''s'' bus <math>10/2=5</math> m/s, nuo pirmos iki antros sekundės vidutinis greitis bus <math>20/2=10</math> m/s, nuo trečios iki ketvirtos vidutinis greitis yra <math>30/2=15</math> m/s, na o per ketvirtą sekundę akmuo skries vidutiniu greičiu <math>40/2=20</math> ''m/s''. Vidutinį greitį nuskrietą per 4 sekundes padauginus iš sekundžių skaičiaus randamas aukštis <math>h=tv/2=4\cdot 40/2=80</math> ''m'', iš kurio akmuo mestas per 4 sekundes pasieks žemę vakuume.
* Akmuo, paleistas laisvai kristi į pakankamai gilų šulinį, maždaug po sekundės pasieks 10 m/s (36 km/h) greitį. 100 km/h greitį jis pasieks per nepilnas tris sekundes.
 
 
{|border=1 cellspacing=2 cellpadding=2 style="margin: 0em 1em 1em 1em; border: 1px solid #aaa; font-size: 100%; clear: right; float: right;"