Raudonės pilis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 46:
Parkas imtas veisti [[XVI a.]] pabaigoje, vėliau buvo plečiamas, pertvarkomas, sodinamas. Jį įkūrė K. Kiršenšteinas. P. Zubovui valdant iškastas tvenkinys, įrengtos apžvalgos aišktelės. S. Kaisarova įrengė naują takų sistemą, pasodino egzotiškų medžių ([[riešutmedis]], [[europinis maumedis]], [[baltažiedis vilkmedis]] ir kt.). Po karo dalis želdinių iškirsta mokyklai kūrenti.
 
Dominuoja vietiniai medžiai ([[paprastasis klevas]], [[mažalapė liepa]], [[paprastasis uosis]], [[karpotasis beržas]], [[plaukuotasis beržas]], [[paprastasis ąžuolas]], [[šermukšnis]], [[eglė]], [[ieva]], [[drebulė]], [[blindė]] ir kiti). Gedimino ąžuolas yra seniausias parko ąžuolas. Pasakojama, kad vykdamas į [[Veliuona|Veliuoną]] paskutinį kartą čia puotavo LdkLDK kunigaikštis [[Gediminas]]. Įrengta Šaulių aikštė (tarpukario joje rinkdavosi šauliai), yra Draugystės, Meilės kalnai, skroblų alėja veda link Beždžionkalnio (pasakojama, kad vienas pilies savininkas turėjo beždžionę, kuria labai mylėjo, o po jos mirties palaidojo ir kapo vietoje supylė kalnelį).
 
Pilies šiaurinėje pusėje yra raudonų plytų malūnas, pastatytas [[1877]] m. Jame buvo dvaro tarnų gyvenamosios patalpos, ratinė. Tarpukariu jame dar buvo gyvenama, kai kuriose patalpose pilti javai. [[1923]] m. pastate įkurtas malūnas.