Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vilensija (aptarimas | indėlis)
Vilensija (aptarimas | indėlis)
S + koord.
Eilutė 1:
{{coord|55.428795|22.77684|type:landmark|display=title}}
{{Mokykla
|mokykla=Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazija
eilutė 16 ⟶ 17:
== Istorija ==
 
Vyskupo Lapacinskio vizitatoriaus [[1778]] m. ataskaitose minima, kad prie kiekvienos bažnyčios vyskupijoje veikė pradinės mokyklos. Tad 1778 m. laikytini mokyklos įkūrimo Nemakščiuose data. Br. Kviklys savo enciklopedijoje teigia, kad mokykla atidaryta tik [[1853]] m. [[1864]] m. Nemakščių kunigai buvo ištremti į [[Sibiras|Sibirą]] už sukilėlių rėmimą, o mokyklą rusų valdininkai uždarė. [[Kauno gubernija|Kauno gubernijos]] valdininkai cerkvinę mokyklą norėjo atidaryti [[Viduklė]]je, per ją plėsti pravoslavišką tikėjimą bei svetimos kalbos vartojimą. Viduklėje tam pasipriešinta. Tada tokią mokyklą pasiūlyta atidaryti [[Skaudvilė]]s valsčiuje. Vadovai sutiko ir [[1899]] m. cerkvinę mokyklą Nemakščiuose atidarė. Cerkvinės mokyklos vedėju dirbo Piotras Preobrežeskis, o mokytoju Juozas Musinas. Vaikams buvo draudžiama kalbėti lietuviškai, maldų mokėsi iš pravoslavų maldynų. [[Spaudos draudimas|Spaudos draudimo]] metais veikė daraktorinės mokyklos Gudų kaime, kita - Verėpuose. Šioms mokykloms skaitymo knygų parnešdavo knygnešiai Sakalauskas, Nateckis, Pranas Liubansas, slapyvarde Sveikis. [[1901]] m. atkeltas klebonas [[Vincentas Bijeika]] pradėjo kovoti su cerkvine mokykla. Jis ragino tėvus neleisti vaikų į šią mokyklą, o mokyti skaityti patiems ir jaunosios kartos nesupravoslavinti. Už tokią veiklą jis buvo pažemintas pareigomis ir iškeltas į [[Šiauliai|Šiaulius]] vikaru. Naujai atkeltas klebonas Vincentas Pocevičius bažnyčioje net pagrasino, kad neduosiąs išrišimo tiems, kas leis vaikus į cerkvinę mokyklą. Pats ėmė ieškoti patalpų, kuriose būtų galima mokyti vaikus lietuviškai. Ūkininkas Mockus iš Taubučių testamentu užrašo savo namus mokyklai Nemakščiuose. [[1909]] m. čia pradeda veikti „Saulės“ draugijos išlaikoma mokykla. Mokslas prasidėjo 1909-[[rugsėjo 9]] d. Mokytojavo Petras Dimša, anksčiau Gudų mokyklos daraktorius, vėliau Lietuvos pasiuntinys [[Karaliaučius|Karaliaučiuje]]. Atidarius „Saulės“ mokyklą visi vaikai perėjo į ją. CerkvinėjeCerkvinėj{e liko tik pašto tarnautojų, rusų ir keli žydų vaikai. Į „Saulės“ mokyklą priimta 60 vaikų, o norinčių liko dar 80, bet nebuvo vietų.
 
Klebonas Pocevičius, Raseinių savivaldybės dūmos narys, ėmė rūpintis atidaryti valdžios išlaikomą mokyklą. [[1911]] m. pradėjo veikti dviklasė mokykla. Į ją priimta 140 mokinių. Be Dimšos čia dirbo ir mokytojas Tusas. Šią mokyklą atidarius uždaryta „Saulės“ draugijos mokykla. Cerkvinė visai nustojo gyvavusi. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metais mokyklos veikla kurį laiką buvo nutraukta, bet visų rūpesčiu ji vėl pradėjo veikti. Mokytojams prie algos pridedamas priedas produktais. Tėvų komitetas rūpinosi malkomis. Klebonas pedagogus ir tėvus palaikė morališkai.
eilutė 62 ⟶ 63:
* [[Jonas Liekys]], architektas;
* [[Vidmantas Ilčiukas]], mokytojas;
* [[VilijusViliju{s Samuila]], diplomatas;
* [[Zita Paulauskaitė]], spaudos darbuotoja, kultūros veikėja;
* [[Ona Ačaitė]], sportininkė (granatos metikė, respublikos rekordininkė);