Tibetiečių-mianmariečių kalbos: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Tibetiečių-mianmariečių kalbų šeima''', taip pat žinoma '''tibetiečių-mjanmų''' vardu, dar vadinta '''''tibetiečių-birmiečių kalbomis''''', - – dažniausiai laikoma [[kinų-tibetiečių kalbos|Kinų-tibetiečių kalbų]] šeimos grupe. Yra šnekama daugelyje centrinės ir pietinės Azijos šalių: [[Mianmaras|Mianmare]], [[Kinija|Kinijoje]] ([[Tibetas|Tibeto]], [[Guidžou]], [[Hunanas|Hunano]] regionuose), šiaurės [[Tailandas|Tailande]], [[Vietnamas|Vietname]], [[Laosas|Laose]], šiaurės [[Nepalas|Nepale]], [[Butanas|Butane]], vakarų [[Pakistanas|Pakistane]] (Baltistane) ir įvairiuose [[Indija|Indijos]] regionuose.

Kalbų grupėje priskaičiuojama apie 350 kalbų, iš kurių labiausiai šnekama ir paplitusi - – [[mjanmų kalba]] (apie 40 mln. šnekančiųjų), vartojama [[Mianmaras|Mianmare]]. Apie 7 mln. Kinijos regiono Tibeto gyventojų ir kitų tautų šneka [[tibetiečių kalba]] ir jos dialektais.

Neseniai nyderlandų lingvistas George van Driem apgynė tibetiečių - – mianmariečių kalbų iškėlimą į priekį, išstumiant kinų - – tibetiečių kalbas iš aukštesniosios eilės statuso. Pagal jo siūlymą [[kinų kalba]] turi būti klasifikuojma kaip kalbų grupė tibetiečių - – mianmariečių/sinų (kinų) - – tibetiečių kalbų šeimoje.<ref>Van Driem, George "Tibeto„Tibeto-Burman Phylogeny and Prehistory: Languages, Material Culture and Genes"Genes“. Bellwood, Peter & Renfrew, Colin (eds) ''Examining the farming/language dispersal hypothesis'' (2003), Ch 19.</ref> Tačiau šis pasiūlymas nebuvo plačiai pripažintas.

* [[Kukių-činų-nagų kalbos|Kukių  – činų - – nagų]]