|
| paveikslėlio dydis = 220px
| gimimo data = [[1887]] m. [[sausio 14]] d.
| gimimo vieta = [[KaysersbergKaizersbergas]], [[Vokietija]]
| mirties data = {{Mirė|1965|09|04|1887|01|14}}
| mirties vieta = [[Lambarenė]], [[Gabonas]]
| vikiteka=Albert Schweitzer}}
'''Albertas Šveiceris''' (1887 m. sausio 14 d. – 1965 m. rugsėjo 4 d.) – [[Vokietija|vokiečių]]-[[Prancūzija|prancūzų]] [[teologija|teologas]], [[muzikologija|muzikologas]], [[vargonai|vargonininkas]], [[gydytojas]], [[misionierius]], [[filosofija|filosofas]], [[Nobelio taikos premija|Nobelio taikos premijos]] laureatas (1952 m.)
== Biografija ==
Gimė 1875 m. KaysersbergKaizersbergo mieste, Vokietijoje, prancūzų šeimoje. Tėvas buvo [[liuteronybė|liuteronų]] [[pastorius]], nuo vaikystės skatino sūnų groti [[pianinas|pianinu]] ir vargonais. Jau būdamas devynerių, Albertas grodavo per mišias tėvo bažnyčioje.
1893 m. pradėjo teologijos studijas [[Strasbūro universitetas|Strasbūro universitete]]. Per ateinančius 12 metų apsigynė teologijos, filosofijos ir muzikologijos daktaro laipsnį. Taip pat metus tarnavo Vokietijos [[Vokietijos armija|Vokietijos armijoje]]. Mokslų metais kelis kartus ilgesnį laiką gyveno [[Paryžius|Paryžiuje]], toliau tęsė vargonų studijas. Buvo ypač susidomėjęs [[Bachas|Bacho]] kūriniais, tyrinėjo jo kūrybą, savo laiku buvo laikomas vienu iš šio kompozitoriaus specialistų.
Nuo 1899 m. dirbo [[Šv. Mikalojus|Šv. Mikalojaus]] bažnyčioje Strasbūre. Per ateinančius kelerius metus dirbo prie vienos iš žinomiausių savo knygų, kurioje nagrinėjo Jėzaus gyvenimą – ''Geschichte der Leben-Jesu-Forschung''. Ją išleido 1906 m.
1905 m. pradėjo studijuoti mediciną tame pačiame Strasbūro universitete su tikslu išvykti kaip misionierius į [[Centrinė Afrika|Centrinę Afriką]]. 1913 m., pabaigęs studijas, persikėlė į dabartinio [[Gabonas|Gabono]] teritorijoje esantį [[Lambarenė]]s miestą. Ten įsteigė ligoninę, ją suprojektavęs pagal tradicinio kaimo modelį, ir pradėjo gydyti vietinius žmones. Po pusantrų metų veiklą teko nutraukti dėl prasidėjusio [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]], Šveiceris su žmona buvo deportuoti į Prancūziją.
Pasibaigus karui, Šveiceris tęsė medicinos studijas Strasbūre ir rinko lėšas sugrįžimui į Lambarenę. Per tą laiką taip pat išleido keturias knygas: vieną apie darbą Afrikoje, dvi filosofinio pobūdžio ir vieną apie pasaulio religijas.
1924 m. Šveiceris sugrįžo į Lambarenę ir atkūrė buvusią ligoninę. Palaipsniui ji išaugo iki 70 pastatų komplekso, kuriame dirbo medikai savanoriai iš įvairių šalių. Šveiceris Lambarenėje liko gyventi ir dirbti iki savo gyvenimo galo – 1965 m. rugsėjo 4 dienos.
Už savo aktyvią labdaringą veiklą Šveiceris buvo pagerbtas įvairiais apdovanojimais, įskaitant 1952 m. gautą [[Nobelio taikos premija|Nobelio taikos premiją]]. Jos pinigus Šveiceris panaudojo ligoninės praplėtimui.<ref>Ann T. Keene. ''Peacemakers: Winners of the Nobel Peace Prize''. Oxford University Press, 1998, p. 146-9</ref>
Šveiceris taip buvo žinomas kaip [[atominis ginklas|atominių ginklų]] ir jų bandymų kritikas, [[pacifizmas|pacifistas]], [[vegetarizmas|vegetaras]].
== Šaltiniai ==
{{ref}}
| 