Karolis I (Austrija): Skirtumas tarp puslapio versijų

 

Būdamas vaiku, Karolis karštai praktikavo katalikybę. Ankstyviausius metus leido ten, kur stovėjo tėvo pulkas. Vėliau gyveno Vienoje ir [[Reichenau an der Rax]]. Mokytas privačiai, tačiau priešindamasis valdančios šeimos papročiams, įstojo į valstybinę gimnaziją dėl mokomųjų dalykų pomėgio. Baigęs gimnaziją įstojo į armiją, kur nuo [[1906]] m. iki [[1908]] m., kaip vyriausiasis karininkas, praleido Prahoje. Ten studijavo teisę ir politikos mokslus, kartu su karo teorijos bei praktikos dalykais.

 

[[1907]] m. paskelbtas pilnamečiu ir princas Zdenko Lobkovitzas paskirtas jo kamerdineriu. Per kitus kelis metus atliko karinę prievolę įvairiose Bohemijos miestuose. Karolio ryšiai su dėde imperatoriumi nebuvo itin glaudūs. Tokie patys santykiai buvo ir su sosto įpėdiniu. Dėl to Karolis [[Pranciškus Ferdinandas|Pranciškaus Ferdinando]] nužudymo metu neturėjo jokios įtakos valstybės valdymo reikaluose ir leido gyvenimą princo, kuriam nenumatyta aukšta politinė pozicija.

 

Žmona Zita iš Parmos Burbonų ([[1892]]-[[1989]] m.). Vaikai: Otonas ([[1912]] - [2011]]), Adelheida (1914-[[1971]] m.), Robertas ([[1915]]-[[1996]] m.), Karolis Liudvikas (1918-[[2007]] m.), Rudolfas (g. 1919 m.), Šarlota ([[1921]]-1989 m.), Elžbieta (1922-[[1993]] m.)

 

Tapo įpėdiniu po [[1914]] m. [[birželio 28]] d. pasikėsinimo į dėdę erchercogą [[Pranciškus Ferdinandas|Pranciškų Ferdinandą]], kurio vaikai dėl tėvų morganatinės santuokos neturėjo sosto paveldėjimo teisių.