Tarimo baseinas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Tarimo baseinas''' ({{ug|تارىم ئويمانلىقى|Tarim oymanliqi}}, {{zh|塔里木盆地}}) yra vienas iš didžiausių nenuotakių baseinų pasaulyje, užimantis daugiau nei 400 000  km². Jis yra [[Kinijos Liaudies Respublika|Kinijos Liaudies Respublikos]] [[Sindziangas|Sindziango]] autonominiame regione. Regionas retai apgyvendintas [[Uigūrai|uigūrų]], kitų tiurkų tautų. Miestuose gyvena [[Han (etninė grupė)|kinai chaniai]].

Jo šiaurinė riba yra [[Tian Šanis|Tian Šanio]], o pietinė - – [[Kunlunas|Kunluno kalnai]]. Didžiąją dalį baseino užima [[Taklamakanas|Taklamakano]] dykuma.

Geografinis regiono pavadinimas kilo nuo pagrindinės jo upės [[Tarimas|Tarimo]], kuri yra nenuotaki. Į ją iš aplinkinių kalnų suteka daug mažesnių upių, neretai tampančių pagrindiniais miestų vandens šaltiniais. Rytinėje baseino dalyje yra didelis [[Lopnuras|Lopnuro ežeras]].

Tarimo baseinas sudaro atskirą istorinį regioną. Tiurkų kalbomis šis regionas yra vadinamas '''Altišahr''' ({{ug|التى شهر|Altä-shähär}}), kas reiškia "šeši„šeši miestai"miestai“. Kinų kalba regionas žinomas kaip '''Huibu''' ({{zh|回部|Huibu|Musulmonų gentys}}), '''Huidziangas''' ({{zh|回疆|Huijiang|Musulmonų pasienis}}). XIX a. Vakarų šaltiniuose teritorija žinoma kaip '''Kašgarija''' (dėl svarbiausio tuo metu miesto [[Kašgaras|Kašgaro]]) arba '''Uigūristanas''', '''Uigūrija''' (tačiau šiuo terminu žinoma ir gretima [[Turfano įduba]]).

Seniausi regiono gyventojai buvo [[tocharai]] (kinų vadinti [[juedži]]). Jie čia sukūrė daug prekybinių miestų valstybių, kurios kinų šaltiniuose buvo žinomos kaip [[36 vakarų valstybės]]. Jos buvo išsirikiavę pagal pietinį Taklamakano dykumos pakraštį ([[Loulanas]], [[Hotanas]], [[Kašgaras]] ir kt.), arba pagal šiaurinį ([[Karašahras]], [[Kučia]] ir kt.). Tarpusavyje susijungusios prekybiniais karavanų keliais, jos sudarė pagrindą susiformuoti [[Šilko kelias|Šilko keliui]].

Nuo paskutiniųjų amžių prieš mūsų erą regioną stipriai veikė Kinijos kultūra, ir jis buvo įtrauktas į Kinijos politinę orbitą. I a. pr. m. e.–II a. Kinijos imperija jį valdė kaip [[Vakarų teritorijų protektoratas|Vakarų teritorijų protektorato]] dalį. Tačiau Kinijai nusilpus ir atitraukus karius iš šio tolimo regiono, įtaką į jį išplėtė kita to meto imperija - – [[Kušanų imperija]], kurios dėka į Tarimo baseiną atkeliavo [[Budizmas]], [[Brahmi raštas]] ir reiškėsi stipri Indijos kultūrinė įtaka. Tuo metu prekybiniai miestai grupavosi į penkias dideles karalystes, kurios buvo priklausomos nuo stipresnių tiurkų tautų: čia hegemoniją buvo įgijęs [[Žoužanų kaganatas]], [[eftalitai]], [[Tiurkų kaganatas]].

Uigūrų kaganatui yrant, Tarimo baseine valdžią paėmė tiurkai [[karlukai]] iš [[Žetisu]], kurie įjungė jį į savo galingą Centrinės Azijos [[Karachanidų chanatas|Karachanidų]] imperiją. 1134  m. jos teritorijoms sumažėjus, imperijai beliko tik Tarimo baseinas, o sostinė perkelta į Kašgarą.

XII a. Karachanidai pripažino galingos [[Karakitajai|karakitajų]] karalystės, o 1212  m. jų chanatas įjungtas į [[Mongolų imperija|Mongolų imperiją]]. Vėliau jį paveldėjo chanas Čagatajus, kurio [[Čagatajaus chanatas|chanatui]] priklausė visas [[Turkestanas]]. Po mongolų antpuolių Šilko kelio reikšmė nunyko. Vietos gyventojai uigūrai palaipsniui atsisakė budizmo ir įsitraukė į Islamo kultūrinę sferą. Dauguma jų iki XV a. priėmė islamą.

1347 m. Tarimo baseinas tapo [[Mogulistanas|Mogulistano]] dalimi. Tuo metu jis jau tapo žinomas tiurkišku terminu Altišahras, pažymint 6 stipriausius regiono miestus: Kašgarą, [[Učturfanas|Učturfaną]], [[Jarkendas|Jarkendą]], [[Hotanas|Hotaną]], [[Aksu]] (kituose šaltiniuose - – [[Karkilikas|Karkiliką]]), [[Jengisaras|Jengisarą]].

XVIII a. viduryje Tarimo baseinas buvo prijungtas prie [[Čingų dinastija|Čingų Kinijos]] ir po 1000 metų sugrįžo į Kinijos kultūrinę ir politinę sferą. Administraciškai jis buvo vadinamas "Pietiniu„Pietiniu Tianšanio keliu"keliu“ ({{zh|天山南路|Tianshan Nanlu}}). Ilgainiui jis kartu su Džungarija ir Turfano įduba įjungtas į Sindziango provinciją, kurią administravo [[ambanas|ambanai]]. Nepatenkinti Kinijos priespauda, Tarimo baseino uigūrai nuolat kėlė neramumus krašte. 1862–1877  m. jiems pavyko laikinai sukurti nepriklausomą valstybę [[Kašgarijos emyratas|Kašgariją]].

Nuo XIX a. Tarimo baseinas priklauso Kinijai. Čia vyksta etninių kinų migracijos, mažėja uigūrų proporcija.