Turfano įduba: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 1:
{{Regionasd
'''Turfano įduba''' ({{zh|吐鲁番盆地|Tǔlǔfán Péndì}}, {{ug|تۇرپان ئويمانلىقى|Turpan Oymanliqi}}) – tektoninė įduba [[Centrinė Azija|Centrinėje Azijoje]], [[Sindziangas|Sindziange]] ([[KLR|Kinijos]] teritorija), rytinio [[Tianšanis|Tianšanio]] pašlaitėse, 150 km į pietvakarius nuo [[Urumčis|Urumčio]]. Ilgis siekia 200 km, plotis iki 70 km. Žemiausias įdubos taškas yra 154 m žemiau jūros lygio ([[Aidingkiolis|Aidingkiolio ežeras]]). Tai 3 [[depresija (geologija)|žemiausia sausumos vieta]] pasaulyje (po [[Negyvoji jūra|Negyvosios jūros]] ir [[Asalio ežeras|Asalio ežero]]). Tai viena karščiausių ir sausiausių Kinijos vietų, bei viena toliausiai nuo jūros nutolusių vietų pasaulyje. Plyti [[dykumos]], druskožemiai, pakraščiuose yra [[oazė|oazių]]. Ten vystoma oazinė drėkinamoji žemdirbystė<ref>{{GEC|438}}</ref>.▼
== Istorija ==▼
▲ | Spalva = #FF6347
| Tipas = Rytų Turkestano regionas
| Pavadinimas = Turfanas تۇرپان
eilutė 17 ⟶ 12:
| Miestai =
| Žemėlapis = Altai,Tienschan-Orte.png
| Sąrašas ='''Turkestano regionai''':<br />[[Vakarų Turkestanas]] ([[Chorezmas]], [[Ferganos slėnis|Fergana]], [[Žetisu]]), [[Rytų Turkestanas]] ([[Tarimo baseinas|Altišachras]], [[Džungarija]], [[Turfano įduba|Turfanas]], [[Ilio slėnis]])
}}
'''Turfano įduba''' ({{zh|吐鲁番盆地|Tǔlǔfán Péndì}}, {{ug|تۇرپان ئويمانلىقى|Turpan Oymanliqi}}) – tektoninė įduba [[Centrinė Azija|Centrinėje Azijoje]], [[Sindziangas|Sindziange]] ([[KLR|Kinijos]] teritorija), rytinio [[Tianšanis|Tianšanio]] pašlaitėse, 150 km į pietvakarius nuo [[Urumčis|Urumčio]]. Įduboje įsikūręs [[Turfanas|Turfano]] miestas. Yra [[Gaočangas|Gaočango]], [[Dziaohė]] miestų liekanos, [[Astanos kapinynas]].
== Geografija ==
▲
▲== Istorija ==
Turfano įduba kartu su gretima Hamio įduba sudaro atskirą istorinį regioną, kuris ilgai vystėsi izoliuotai. Seniausia žinoma čia valstybė buvo [[Dziuši]], kurią kinų šaltiniai priskyrė [[36 vakarų valstybės|36 vakarų valstybėms]]. Jos klestėjimas siejamas su archeologine [[Guši kultūra]] ir senaisiais regiono gyventojais [[tocharai]]s (kinų vadintais [[juedži]]). Karalystės sostinė buvo [[Dziaohe]] miestas.
eilutė 27 ⟶ 29:
[[460]] m. Turfaną galutinai užvaldė tiurkai [[žoužanai]]. Jie suformavo Turfano įduboje vasalinę Gaočango karalystę, kurią valdė kiniškos kilmės dinastija. Vėliau karalystės dinastijos pripažino prototiurkų [[gaoče]], [[tiurkų kaganatas|Tiurkų kaganato]] valdžią, bet išlaikė kultūrinius ryšius su Kinija. VII a. [[Tangų dinastija]] atkūrė Kinijos kontrolę Turfane, ir įjungė karalystę į [[Ansi protektoratas|Ansi protektoratą]].
[[755]] m. nusilpusi Kinija atitraukė armijas, palikdama regioną [[Tibeto imperija]]i, o 803 m. jį užėmė [[Uigūrų kaganatas]]. Uigūrai pervardino Gaočangą ''Kočio'' (Karachodža), o kaganatui suirus čia susiformavo uigūriška [[Karachodžos karalystė]]. Vietos [[uigūrai]] nutraukė kultūrinius ryšius su Kinija. Vietoj jos iš Vidurinės Azijos čia plūdo mišri kultūra, kurioje svarbią vietą užėmė [[budizmas]], [[krikščionybė]], [[manicheizmas]]. Žymiausias karalystės kultūros palikimas - [[Bezekliko Tūkstančio Budų urvai]].
Karalystė valdė ne tik Turfano ir Hamio įdubas (Kočio ir Kumulio miestai), bet ir teritorijas pietų [[Džungarija|Džungarijoje]] ([[Bešbalikas|Bešbaliko]] miestas), Tarimo XII a. Karachodžos karalystė pripažino galingos [[Karakitajai|karakitajų]] karalystės, o XIII a. – [[Mongolų imperija|Mongolų imperijos]] valdžią
1390 m. Turfano karalystę nukariavo [[Mogulistanas]], kuriame Turfano baseinas buvo labiausiai klestinti ir tankiausiai gyvenama sritis. Dėl to net keletą kartų sostinė buvo perkelta į Turfaną. 1570 m. regioną užvaldė [[Jarkendo chanatas]] (iš Tarimo baseino), XVII a. pabaigoje [[Džungarų chanatas]] (iš Džungarijos baseino).
XVIII a. viduryje Turfano baseinas buvo prijungtas prie [[Čingų dinastija|Čingų Kinijos]] ir po 1000 metų sugrįžo į Kinijos kultūrinę ir politinę sferą. Ilgainiui jis įjungtas į Sindziango provinciją, kurią administravo [[ambanas|ambanai]]. Nepatenkinti Kinijos priespauda, Turfano uigūrai susivienijo su Tarimo baseino uigūrais, nuolat keldami neramumus krašte. 1862–1877 m. jiems pavyko laikinai sukurti nepriklausomą valstybę [[Kašgarijos emyratas|Kašgariją]].
Nuo XIX a. Turfano įduba priklauso Kinijai. Čia vyksta etninių kinų migracijos, mažėja uigūrų proporcija.
▲XII a. Karachodžos karalystė pripažino galingos [[Karakitajai|karakitajų]] karalystės, o XIII a. – [[Mongolų imperija|Mongolų imperijos]] valdžią. 1390 m. ją nukariavo [[Čagatajaus chanatas]]. Karų metu mongolai sunaikino klestinčius Dziaohe ir Karachodžos miestus, šilko kelias nunyko. Tuo metu formavosi dabartinis Turfano miestas, o jo kontroliuojamos teritorijos žinomos kaip Turfano karalystė. Vietos gyventojai uigūrai palaipsniui atsisakė budizmo ir įsitraukė į Islamo kultūrinę sferą. Dauguma jų iki XV a. priėmė islamą.
== Šaltiniai ==
| |||