Vikipedija

Seneka: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Rotlink (aptarimas | indėlis)
1 349 keitimai
S neveikianti nuoroda
R. Nemera (aptarimas | indėlis)
352 keitimai
Nėra keitimo santraukos
Žyma: Žyma: Išmestos nuorodos
Eilutė 9:
|'''Tikrasis vardas''' ||align="center"| Lucijus Anėjus Seneka <br /> ({{lot|Lucius Annaeus Seneca}})
|-
|'''Gimė''' ||align="center"| [[14 m. pr. m. e.]]
|-
|'''Gimimo vieta''' || [[Vaizdas:Vexilloid of the Roman Empire.svg|20px]] [[Romos imperija]], [[Kordoba (Ispanija)|Kordoba]]
Eilutė 19:
|'''Užsiėmimai''' || [[Filosofas]] <br /> Dramaturgas <br /> Poetas <br /> Mokytojas
|}
'''Lucijus Anėjus Seneka''' (''Lucius Annaeus Seneca''; g. [[14 m. pr. m. e.]] [[Kordoba (Ispanija)|Kordoboje]] – m. [[65]] m. e.[[balandžio m19]] ar [[Balandžio 20|20]] d. netoli [[Roma|Romos]]) – [[Senovės Roma|senovės romėnų]] valstybės veikėjasfilosofas, filosofasdramaturgas, gamtosvalstybės tyrinėtojas,veikėjas poetasir beigamtos dramaturgastyrinėtojas, [[Seneka Senasis|Senekos Senojo]] sūnus. Nuo [[49]] m. buvo vienas iš pagrindinių imperatoriaus [[Neronas|Nerono]] auklėtojų. Ruošdamas Neroną imperatoriaus sostui, sukūrė veikalą apie tai, kad yra išmintinga valdyti švelniai (de clementia). 55 m. tapo [[Konsulas sufektas|konsulu sufektu]]. Senekos pastangos suvaldyti Nerono temperamentą nebuvo sėkmingos. Galiausiai imperatorius apkaltino jį dalyvavus sąmoksle ir įsakė jam nusižudyti, ką Seneka ir padarė.
 
== Biografija ==
 
Iki Lucijaus Anėjaus Senekos gimimo jo šeima gyveno [[Romos imperija|Romos imperijos]] vakaruose, [[Kordoba (Ispanija)|Kordobos]] mieste, dabartinėje [[Ispanija|Ispanijos]] teritorijoje. Jis buvo antrasis Helvijos ir žymaus [[Retorika|retorikoretorikos]] mokytojo Senekos Senojo sūnus, vyresnysis brolis Galionas buvo AchaejosAchėjos [[Provincija|provincijos]] [[prokonsulas]], jaunesniojo Anėjaus Melos sūnus buvo [[Markas Anėjus Lukanas]].
 
[[5]] m. Lucijus Seneka persikėlė gyventi į [[Roma|Romą]]. Ten mokėsi [[Retorika|retorikos]], [[Stoicizmas|stoicizmo]] [[Filosofija|filosofijos]]. Senekos raštuose minimi du mokytojai: [[Pitagorininkai|pitagorininkas]] Sotionas ir [[Stoicizmas|stoikas]] Atalas. Sotionas rėmėsi [[Pitagoras|Pitagoro]] mokslu, todėl teigė, kad po [[Mirtis|mirties]] žmogaus [[siela]] pereina į kitus daiktus. Ši [[doktrina]] draudė valgyti [[Mėsa|mėsą]]. Lucijus tapo vegetaru, tačiau, palaikęs savo tėvo nuomonę, atsisakė [[Vegetarizmas|vegetarizmo]]. Senekai [[Retorika|retorikos]] pagrindus dėstė pats tėvas. Turėdamas gerą pasiruošimą, Seneka tapo [[Advokatas|advokatu]] ir vedė. Pirmoji žmona anksti mirė, palikusi jam du sūnus, kurie irgi greitai mirė.
eilutė 30 ⟶ 31:
[[37]] m. labai išgarsėjęs, Seneka pakliuvo į imperatoriaus [[Kaligula|Kaligulos]] dėmesio centrą. Pavydas Senekos oratorijoms ir veikalams privertė valdininką įsakyti nužudyti jį, tačiau begalinei oratoriaus [[Laimė|laimei]] [[Kaligula]] buvo perkalbėtas.
 
[[41]] m. valdant imperatoriui [[Klaudijus|Klaudijui]], Seneka dėl valdininkoKlaudijaus žmonos MessalinosMesalinos intrigų buvoSeneka nusiųstasiki kalėtigyvos [[Korsika|Korsikosgalvos saloje]].ištremiamas 8 metus kalėjęs saloje, Lucijus giliau studijavoį [[FilosofijaKorsika|filosofijąKorsikos]], parašė „Consolatione“ veikalussalą. [[49]] m. su Agripinos pagalba grįžo į [[Roma|Romą]], mokytigavo būsimąjįpretoriaus imperatoriauspareigas sostoir paveldėtojąkartu su [[NeronasPretorionai|Neronąpretorionų]] vadu Sekstu Afranijumi Buru tapo Nerono auklėtoju. Taip pat vedė antrąjįantrą kartą.
 
[[Vaizdas:La mort de seneque.jpg|thumb|right|[[Luca Giordano]], ''„Senekos mirtis“'' ([[1684]] m.).]]
 
[[54]] m. Agripinai nunuodijus Klaudijų, imperatoriumi tampa šešiolikametis Neronas. Tuoj po Klaudijaus laidotuvių Seneka išplatina politinę satyrą, kurią pavadina „Dieviškojo Klaudijaus sumoliūgėjimu“. Joje jis pašiepia asmeninius Klaudijaus būdo bruožus ir pasmerkia jo nusikaltimus, Neroną vaizduoja su Saule tapatinamo Apolono pavidalu ir susieja jo būsimą valdymą su jo gimimo legenda.
[[54]] m., po [[Klaudijus|Klaudijaus]] mirties imperatoriaus pareigas priėmė šešiolikmetis [[Neronas]]. Lucijus Seneka buvo [[1|vienas]] iš pagrindinių valdovui įtakingų patarėjų, turėjusių nemažą [[Kapitalas|kapitalą]]. Jis Neronui rašydavo [[Valstybė|valstybines]] kalbas, įvairius veikalus. Valdė ne Neronas, o Seneka per jį. Toks valdymo laikotarpis tęsėsi penkerius metus. [[59]] m. žuvus imperatoriaus [[motina]]i Agripinai, Anėjus [[62]] m. atsistatydino savo iždą padovanojęs [[Neronas|Neronui]].
56 m. pradžioje Seneka parašė traktatą „Apie atlaidumą“, skirtą Neronui ir susidedantį iš dviejų nevienodos apimties knygų. Pjeras Grimalis mano, jog pirmąją dalį sudaro oficiali Senekos kalba, kurioje pateikiama valstybės valdymo programa, palyginama [[monarchija]] ir [[teokratija]], monarchijos aptarimas ištisai paremiamas stoikų mokymu (valdovas lyginamas su dvasia, teikiančia gyvybės visai valstybei, atlaidumu vadinamas proto sprendimu paremtas išsivadavimas iš pykčio; tai nėra gailestis, emocija).
Po Nerono valia įvykdyto Agripinos nužudymo 59 m. baigiasi laikotarpis, istorikų vadinamas „puikiuoju penkmečiu“ (''quinquennium Neronis''). 62 m. miršta Senekos sąjungininkas Afranijus Buras. Seneka apkaltinamas nesiliaujančiu turto didinimu, Nerono iškalbos pasisavinimu ir imperatoriaus gabumų juodinimu. Seneka atsisako Nerono jam dovanotų turtų ir pasitraukia iš politikos.
 
[[65]] m. apkaltintas dalyvavęs Pizono sąmoksle ir priverstas nusižudyti. [[Tacitas|Tacito]] liudijimu, Seneka kartu su žmona Paulina persipjauna rankų venas. Matydamas, jog nesilpsta, o kraujas iš senyvo kūno teka lėtai, paprašo jau seniau paruoštų cikūtos ([[Nuodingoji nuokana|nuodingosios nuokanos]]) nuodų. Šiems nesuveikus įnešamas į pirtį ir uždūsta nuo karštų garų.
[[65]] m. Seneka buvo apkaltintas sąmokslu prieš imperatorių ir priverstas nusižudyti. Su savo žmona Paulina persipjovęs [[vena]]s ant [[Ranka|rankų]] ir [[Koja|kojų]], tragiškai mirė gulėdamas vonioje<ref>[http://ancient.myriads.ru/%CA%EE%F0%ED%E5%EB%E8%E9+%D2%E0%F6%E8%F2/12251/3.htm Tacito veikalai]</ref>. Senekos žmona Paulina pareiškė norą mirti kartu, tačiau liko gyva.[[Imperatorius|Imperatoriaus]] įsakymu jai buvo sustabdytas [[kraujavimas]] bei aptvarstytos žaizdos.
 
== Įsitikinimai ==
eilutė 44 ⟶ 47:
 
== Kūryba ==
Lucijus Anėjus Seneka buvo begalės įvairių [[Politika|politinių]] veikalų ir grožinės [[Literatūra|literatūros]] kūrinių autorius. Naudodavo aštrų [[Retorika|retorikos]] stilių bei [[Stoicizmas|stoicizmo]] [[filosofija|filosofijos]] temas, dažnai pabrėždavo [[Problema|problemų]] sprendimo išeitis. Nepriekaištingos [[Tragedija|tragedijos]], [[Satyra|satyros]], svarbūs laiškai ir [[Meteorologija|meteorologinės]] [[esė]]s suteikė jam garsaus [[Asmuo|asmens]] vardą.
 
* ([[40 m.]]) „Marcijai apie paguodą“ (''Ad Marciam, De consolatione'')
=== Filosofiniai užrašai ===
* ([[6441 m.]]) „Apie įžvalgumą“pyktį“ (''De PrevidentiaIra'')▼
* ([[40 m.]]) „Marcijos raminimas“ (''Ad Marciam, De consolatione'') – [[Filosofija|filosofinė]] [[psichologija]].
* ([[42 m.]]) „Helvijai apie paguodą“ (''Ad Helviam matrem, De consolatione'')
* ([[41 m.]]) „Pykstant“ (''De Ira'') – [[Pyktis|pykčio]] kontrolės studijavimai.
* ([[44 m.]]) „Polibijui apie paguodą“ (''De consolatione ad Polybium'')
* ([[42 m.]]) „Helvijos raminimas“ (''Ad Helviam matrem, De consolatione'') – laiškas motinai (filosofinės psichologijos pagrindais).
* ([[49 m.]]) „Apie gyvenimo trumpumą“ (''De brevitate vitae'')
* ([[44 m.]]) „Polybijaus raminimas“ (''De Consolatione ad Polybium'') – filosofinės psichologijos studijavimai.
* ([[4955 m.]]) „Apie trumpalaikįišminčiaus gyvenimą“tvirtybę“ (''De Brevitateconstantia Vitaesapientiis'') – filosofinė [[esė]] apie gyvenimą.
* ([[5558 m.]]) „Apie individųlaimingą tvirtumą“gyvenimą“ (''De Constantiavita Sapientiisbeata'')
* ([[5862 m.]]) „Apie laimingą gyvenimą“poilsį“ (''De vita beataotio'') – filosofinė [[esė]].
* ([[6263 m.]]) „Apie laisvalaikį“sielos ramybę“ (''De Otiotranquillitate animi'')
* ([[6364 m.]]) „Dvasios„Apie ramumas“Apvaizdą“ (''De tranquillitate animiprovidentia'') – filosofinė psichologija.
 
▲* ([[64 m.]]) „Apie įžvalgumą“ (''De Previdentia'')
* ([[54 m.]]) „Dieviškojo Klaudijaus sumoliūgėjimas“ (''Apocolocyntosis divi Claudii'')
* ([[56 m.]]) „Apie atlaidumą“ (''De clementia'')
* ([[63 m.]]) „Apie gerus darbus“geradarystes“ (''De beneficiis'') – 7 knygų komplektas.▼
* ([[63 m.]]) „Gamtos klausimai“ (''Naturales quaestiones''). Septynios knygos apie gamtos reiškinius ir [[Nilas|Nilo]] upę (I - [[meteorai]], II – [[žaibas]] ir [[griaustinis]], III – [[vanduo]], IVA – Nilas, IVB – [[debesys]], V – [[vėjas]], VI – [[žemės drebėjimai]], VII – [[kometos]]). Veikalas neišsiskiria originalumu, Seneka seka senesnių autorių, tarp jų [[Aristotelis|Aristotelio]] ir [[Poseidonijas|Poseidonijo]], tradicija.
* ([[64 m.]]) „Laiškai Lucilijui“ (''Epistulae morales ad Lucilium'') – 124 laiškų rinkinys draugui, [[Sicilija|Sicilijos]] [[Prokuratorius|prokuratoriui]] Lucilijui, išleisti po autoriaus mirties. Mūsų laikus pasiekė 20 knygų su 124 laiškais, tačiau Aulas Gelijus mini, jog knygų būta ne mažiau 22. Manoma, jog ne visi laiškai išliko ir ne visi pateko į rinkinį.
 
=== Tragedijos ===
eilutė 81 ⟶ 88:
* „Apie [[Graikija|Graikijos]] griuvėsius“
* „Apie skambesį [[ausys]]e“<ref> [http://www.lib.ru/POEEAST/SENEKA/epigrammy.txt http://www.lib.ru/] {{ru-icon}}</ref>
 
=== Kita ===
* ([[54 m.]]) „Apie dieviškąjį Klaudijų“ (''Apocolocyntosis divi Claudii'') – [[satyra]] <ref> [http://web.archive.org/20080315191001/www.miriobiblion.narod.ru/seneca-poet/seneca-poet-apocol.htm http://www.miriobiblion.narod.ru/] {{ru-icon}} </ref>.
* ([[56 m.]]) „Apie gailestingumą“ (''De Clementia'') – svarbus laiškas imperatoriui [[Neronas|Neronui]].
▲* ([[63 m.]]) „Apie gerus darbus“ (''De beneficiis'') – 7 knygų komplektas.
* ([[63 m.]]) „[[Gamta|Gamtos]] klausimai“ (''Naturales quaestiones'') – 7 knygų komplektas apie [[Biologija|biologiją]], [[Kosmologija|kosmologiją]] bei [[Meteorologija|meteorologiją]]. <ref> [http://www.mokslai.lt/referatai/referatas/seneka-gamtos-klausimai-puslapis2.html http://www.mokslai.lt/] (liet.)</ref>
* ([[64 m.]]) „Laiškai Lucilijui“ (''Epistulae morales ad Lucilium'') – 124 laiškų komplektas Anėjaus Senekos draugui Lucilijui. <ref> [http://senoji.skaityta.lt/boardbin/article.cgi?page=LaiskaiLiucijui http://senoji.skaityta.lt/] (liet.)</ref>
 
== Senekos išvaizda ==
[[Vaizdas:Rubens Four Philosophers1611.jpg|thumb|right|[[Piteris Paulius Rubensas]], „Keturi filosofai“ ([[1611]] m.).]]
Istorikas Falio Ursinas [[1598 m.]] atrado paveikslą, kuriame buvo pavaizduotas keistas biustas. Momentaliai palyginęs jį su Senekos biustais, pradėjo teigti, kad paveiksle Lucijus. Tik [[1764]] m. [[Johanas Joachimas Vinkelmanas]] įrodė, kad portrete „Keturi filosofai“ yra parodytas ne Lucijaus Senekos biustas, o [[Poetas|poeto]] [[Hesiodas|Hesiodo]]. Taip pat pradėta prieštarauti, kad [[1813 m.]] rastas dvigubas Senekos ir [[Sokratas|Sokrato]] biustas irgi ne jo išvaizdos paveikslas, jame [[filosofas]] pavaizduotas drūtu, o rašytiniuose [[Rašytinis šaltinis|šaltiniuose]] minima, kad Seneka buvo ganėtinai sulysęs.
 
Šiuo metu nesutarimai tarp [[Mokslas|mokslininkų]] nurimo. [[Ispanija|Ispanijoje]] buvo iškaltos "hibridinės"abiejų Anėjausversijų Senekos išvaizdos [[Moneta|monetos]].
 
== Vertimai į lietuvių kalbą ==
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Seneka"