|
== Rezultatai ==
2010 metais daugiau nei pusė (56 proc.) respondentų, vertindami pastarųjų trejų metų korupcijos mastą, teigė, kad korupcija išaugo. Daugiausiai taip teigiančiųjų buvo [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungoje]] ir Šiaurės Amerikoje, mažiausiai – Azijos ir Ramiojo vandenyno regionuose. Labiausiai korumpuotomis buvo įvardintos [[politinė partija|politinės partijos]] (taip teigė 79 proc. apklaustųjų), [[valstybės tarnautojas|valstybės tarnautojai]], [[įstatymų leidžiamoji valdžia]], mažiausiai - nevyriausybinės organizacijos ir [[kariuomenė]]. Respondentų klausta, ar tam tikrose institucijose jiems yra tekę mokėti [[kyšininkavimas|kyšį]]. Paaiškėjo, kad smulkioji korupcija labiausiai paplitusi Afganistane, Kambodžoje, Kamerūne, Indijoje, Irake, Liberijoje, Nigerijoje, Palestinoje, Senegale ir Ugandoje. Daugiau nei 50 proc. respondentų šiose šalyse teigė mokėję kyšį institucijoms per pastaruosius 12 mėn. Mažiausi smulkiosios korupcijos mastai užfiksuoti Austrijoje, Brazilijoje, Kanadoje, Kroatijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Danijoje, Hong KongeHonkonge, Islandijoje, Airijoje, Izraelyje, P. Korėjoje, OlandijojeNyderlanduose, Naujoje Zelandijoje, Norvegijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje. Šiose šalyse mažiau nei 5 proc. respondentų nurodė mokėję kyšį per pastaruosius 12 mėn. Kyšiai dažniausiai mokėti policijai (29 proc.).
Vienas iš keturių respondentų teigė nepasitikintys jokia institucija, o daugiausiai pasitikėjimo teikia [[žiniasklaida]]. 7 iš 10 respondentų mano galintys prisidėti prie kovos su korupcija ir išreiškė norą pranešti apie pastabėtąpastebėtą korupcijos atvejį. Tuo metu Lietuvoje, Pasaulinio korupcijos barometro duomenis, korupcijos mastai nemažėja. Remiantis 2009 metų rezultatais, beveik trečdalis Lietuvos gyventojų arba jų [[šeima|šeimos]] narių buvo davę kyšį, 2010 metais rezultatai liko tokie patys.<ref>http://www.transparency.lt/new/index.php?option=com_content&task=view&id=11041&Itemid=24</ref> Tai - didžiausias rodiklis tarp tyrinėtų ES šalių, ir vienas didžiausių pasaulyje.<ref>http://www.transparency.lt/new/index.php?option=com_content&task=view&id=10895&Itemid=24</ref> Pagal korupcinį pažeidžiamumą Lietuva 2010 metais atsidūrė antroje vietoje su tokiomis šalimis kaip Azerbaidžanas, Bolivija, Salvadoras, Gana, Kenija, Libanas, Meksika, Moldova, Mongolija, Pakistanas, Ukraina, Vietnamas ir Zambija.<ref>http://www.transparency.lt/new/index.php?option=com_content&task=view&id=11041&Itemid=24</ref> Lietuvos gyventojų nuomone, labiausiai korumpuotos yra politinės partijos, [[Lietuvos Respublikos Seimas|Seimas]] ir teismai, mažiausiai - kariuomenė, [[Religija|religinės]] [[Institucija|institucijos]] ir nevyriausybinės organizacijos. Dauguma ES gyventojų labiausiai korumpuotomis laikė politinės partijas. 2009 metais Lietuvos gyventojai korumpuočiausiais įvardino valstybės tarnautojus, teismus ir Seimą.
== Pasaulinis korupcijos barometras ir korupcijos suvokimo indeksas ==
Abu jie skirti korupcijai matuoti ir tirti, tačiau turi skirtumų. Visų pirma, skiriasi duomenų surinkimo [[metodas|metodai]] – pasaulinio korupcijos barometro rezultatai gaunami iš visuomenės nuomonės apklausų, o korupcijos suvokimo indeksas sudaromas pagal [[Ekspertas|ekpertųekspertų]] vertinimus. Antra, pasaulinio korupcijos barometro imtis yra didelė ir ji skaičiuojama nuo visų tyrime dalyvaujančių šalių gyventojų kiekio. Tuo metu korupcijos suvokimo indeksui matuoti naudojami kelių ekspertų vertinimai. Trečia, tiriami bei matuojamsimatuojami skirtingi korupcijos problemos aspektai. Pasaulinis korupcijos barometras rodo visuomenės nuomonę apie korupciją, jos įtaką, patirtį kyšininkaujant. Korupcijos suvokimo indeksas atspindi korupcijos [[Viešasis sektorius|viešajame sektoriuje]] ir [[Politika|politikoje]] vertinimą, atliekamą ekspertų.
== Šaltiniai ==
|
