'''Jėgos impulsas''' – poveikis, kūno absorbuojamas per laiką <math> \Delta t \,</math>. Per tą laiko tarpą [[jėga]] nepasikeičia. Sugertas jėgos impulsas priverčia kūną pakeisti judėjimo kiekį. Jis pakinta tiek, kokį jėgos impulsą sugeria kūnas
Jėgos impulsą, vadinasi, ir kūno judėjimo kiekio pokytį galima tiksliai nustatyti ir jėgai kintant bėgant laikui. Tam reikia žinoti pagal kokį dėsnį jėga kinta, t. y. <math>\mathbf{F}^{(e)}=\mathbf{f}(t)</math> ir integruoti tą funkciją pagal laiką pradedant ir baigiant dominančiais laiko momentais ''t''<sub>0</sub>, ''t''.
Taigi judėjimo kiekis, kurį įgyja kūnas priklauso ne tik nuo jėgos dydžio, bet ir nuo jos veikimo trukmės. Jeigu lėtai tempti už siūlo – tai nutrūks (1) siūlas, nes, kai svarstis buvo ramybės būsenoje: '''P''' = '''T'''<sub>1</sub> − '''T'''<sub>2</sub>, taigi '''T'''<sub>1</sub> > '''T'''<sub>2</sub> . Jeigu maksimalus įtempimas, kurį gali atlaikyti siūlas nenutrūkęs '''T'''<sub>0</sub>, tai lėtai traukiant svarstis pradės judėti ir atsiras papildomas jėgos impulsas, kuris su mūsų tempimo jėga viršys '''T'''<sub>0</sub> ir nutruks (1) siūlas, jei trauksime staigiai, tai svarstis bus veikiamas jėgos trumpiau ir todėl bus nutrauktas (2) siūlas.
