Niels Bohr: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Nilsas Boras''' ({{da|Niels Bohr}}; [[1885]]  m. [[spalio 7]] d.  – [[1962]]  m. [[lapkričio 18]] d.)  – [[Danai|danų]] fizikas.

Nilsas Boras gimė [[Kopenhaga|Kopenhagoje]] [[1885]] metais. Jo tėvas, Kristianas Boras (''Christian Bohr''), dirbo fiziologijos profesoriumi Kopenhagos universitete, ir buvo Danijos mokslų akademijos nariu, o motina, Elena Adler ''(Ellen Adler Bohr)'', kilusi iš pasiturinčios [[Sefardai|sefardų]] žydų šeimos, žinomos tarp danų bankininkų ir parlamentarų. Brolis Haroldas Boras (1887.04.22.), matematikas ir olimpinis futbolo žaidėjas ([[1908]]  m. [[Londonas]]), žaidė [[Danija|Danijos]] rinktinės komandoje; Nilsas Boras irgi buvo aistringas [[Futbolas|futbolo]] žaidėjas, abudu broliai sužaidė daugybę mačų už „Akademisk Boldklub“.

[[1911]] metais N. Boras [[Kopenhagos universitetas|Kopenhagos universitete]] įgijo daktaro laipsnį, apgynęs disertaciją, kurioje buvo nagrinėjamas elektroninės teorijos panaudojimas metalų savybėms aiškinti. Tuo metu jis studijavo [[Viktorijos universitetas|Viktorijos universitete]], (Mančesteris, Jungtinė Karalystė), [[Ernestas Rezerfordas|Ernesto Rezerfordo]] (Ernest Rutherford) laboratorijoje (šioje laboratorijoje [[1909]]  m. ir buvo užbaigtas eksperimentas, kurio metu aiškių aiškiausiai buvo įrodyta, kad atomas turi branduolį!). [[1912]] metų balandį Boras pasiūlo Atomo numerio dėsnio, Izotopijos ir Radioaktyviųjų poslinkių dėsnių idėjas. Remdamasis Rezefordo teorijomis, Boras [[1913]] metais paskelbė savo atominės struktūros modelį, įvesdamas teiginį apie elektronus, skriejančius aplink [[Atomas|atomo]] branduolį, ir kad chemines elementų savybes lemia elektronų kiekis kiekvienoje orbitoje. Boras taip pat iškėlė idėją, kad elektronas gali kristi iš aukštesnės energijos orbitos į žemesnės energijos orbitą, išspinduliuodamas fotoną (šviesos kvantą). Tai tapo [[Kvantinė teorija|kvantinės teorijos]] pagrindu. [[1914]] metų rudenį Boras užima Mančesterio universiteto docento pareigas.

[[1927]] metų vasarį Borui gimsta ''Papildomumo principo idėja'': daiktai gali būti atskirai analizuojami kaip turintys nesuderinamų savybių. Pavyzdžiui, fizikai, remdamiesi būtent šiuo principu, galop sutarė, kad [[šviesa]] yra [[banga]] ir dalelių srautas  – dvi akivaizdžiai tarpusavyje nederančios savybės. Boras taip pat rado filosofinių pritaikymų savo originaliam principui. [[Albertas Einšteinas]] labiau mėgo klasikinės fizikos determinizmą negu tikimybinę Boro fiziką (prie kurios prisidėjo [[Maksas Plankas]] ir pats Einšteinas). Jis ir Boras turėjo savų argumentų dėl šitos teorijos teisingumo. Vienas žymiausių Boro studentų buvo [[Verneris Heisenbergas]] (Werner Heisenberg), itin daug prisidėjęs prie kvantinės teorijos plėtros (jis taip pat buvo vokiečių atominės bombos projekto vadovas). [[1932]] m. Borui, kaip garbingiausiam Danijos piliečiui, buvo paskirti [[Karlsbergo rūmai]], kur jis apsigyveno su savo šeima.<ref>KARAZIJA, Romualdas. ''Įžymūs fizikai ir jų atradimai.'' Kaunas: Šviesa, 2002, 164 p. ISBN 5-430-03260-3.</ref> [[1935]] metais Boras pasiūlo sudėtinio branduolio idėją, o po dvejų metų paskelbiamas Boro-Kalkaro (Fricas Kalkaras) darbas apie atomų branduolių virsmus. [[1939]]  m. Boras išrenkamas Danijos karališkosios akademijos prezidentu.

Jų vaikai: Kristianas Alfredas ([[1916]]  m.), Hansas Henrikas ([[1918]]  m.), Erikas ([[1920]]  m.), Ogė Nilsas ([[1922]]  m.), Ernstas ([[1924]]  m.). Sūnus Ogė (''Aage Niels Bohr''), tapo labai garsiu fiziku; kaip ir tėvas, ([[1975]]  m.) apdovanotas Nobelio premija.

Po karo Nilsas Boras grįžo į Kopenhagą ir propagavo taikų branduolinės energijos naudojimą. [[1955]]  m. Boras Ženevos konferencijoje dėl atomo naudojimo taikiems tikslams pasakė įžanginę kalbą ''„Fizika ir žmonija“'', rudenį išrenkamas Danijos taikaus atominės energijos naudojimo komisijos pirmininku. Jis mirė Kopenhagoje 1962 metais. Palaidotas ''Assistens Kirkegård'', Kopenhagos Norebro rajone.