Ozonas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 42:
}}
'''Ozonas''' (O<sub>3</sub>) yra [[deguonis|deguonies]] alotropinė forma, [[molekulė]], kurią sudaro trys deguonies atomai, o ne du, kaip stabilesniame diatominiame O<sub>2</sub>. Normalioje temperatūroje ir slėgyje ozonas yra balkšvai melsvos, nuodingos [[dujos]].{{šaltinis|{{VLE|XVII|185-186||Vilhelmas Skominas. Ozonas}}}}
Žemutiniuose [[Atmosfera|atmosferos]] sluoksniuose ozono dujų yra tik apie 4 × 10<sup>-6</sup> % tūrio.<ref>Zita Dzedulionienė. ''Chemija: vadovėlis VIII–X klasei: suaugusiųjų ir savarankiškam mokymuisi.'' Kaunas: Šviesa, 2009, 101 p. ISBN 978-5-430-05433-5.</ref>
== Savybės ==
Žemesnėje nei -112 °C temperatūroje virsta į tamsiai mėlyną [[skystis|skystį]], o žemesnėje nei -193 °C temperatūroje
: <math>\mathrm{\ 2O_3 \ \longrightarrow \ 3O_2}</math>
Ši reakcija spartėja didėjant [[temperatūra]]i ir mažėjant [[slėgis|slėgiui]]. Kaitinamas greitai skyla ir išskiria daug šilumos, todėl oro ir ozono mišinys, esant didelei ozono koncentracijai, sprogsta.
Nedidelės koncentracijos ozono yra visoje [[Žemės atmosfera|Žemės atmosferoje]]: pažemėje ozonas laikomas oro teršalu, kenkiančiu plaučiams, o aukštesniuose atmosferos sluoksniuose (apie 20
Ozonas gali susiformuoti iš O<sub>2</sub> veikiant stiprioms elektros iškrovoms, pvz., [[žaibas|žaibavimui]]. Tam tikra elektroninė įranga taip pat gali generuoti reikšmingus ozono kiekius.
eilutė 59 ⟶ 61:
== Žodžio kilmė ==
''Ozono'' terminą [[1839]]
== Poveikis sveikatai ==
| |||