| Vikiteka = Category:Lielupe
}}
'''Lielupė''' ({{lv|Lielupe}}) – antra pagal dydį [[Latvija|Latvijos]] upė (po [[Dauguva|Dauguvos]]).
== Geografija ==
Lielupė prasideda prie [[Bauskė]]s, kur susilieja iš Lietuvos atitekančios [[Nemunėlis]] ir [[Mūša]]. Teka į šiaurės vakarus [[Vidurio Latvijos žemuma]] pro [[Jelgava|Jelgavą]], žemupyje – [[Pajūrio žemuma]]. Pačiame žemupyje priartėjusi prie pajūrio [[kopa|kopų]] gūbrio pasuka į šiaurės rytus ir 30 km vingiuoja palei [[Rygos įlanka|Rygos įlankos]] krantą. Žemiau [[Jūrmala|Jūrmalos]] Lielupė šakojasi į dvi šakas: viena įteka į Rygos įlanką, kita (Bulupė) – į Dauguvą. Senovėje Lielupė įtekėdavo į Dauguvą, bet [[1697]] m., susikimšus ledams, ji per kopas prasiveržė į jūrą prie [[Buolderaja|Buolderajos]]. [[1755]] m. susiformavo dabartinis įtekėjimas į jūrą.
== Hidrologija ==
Lielupė yra 119 km ilgio. Vagos plotis iki Jelgavos 75–120 m, nuo Jelgavos iki žiočių 120–190 m, gylis atitinkamai 0,7–4 m. ir 2–7 m. Vidutinis nuolydis 0,06 m/km. Srovės greitis 0,1–0,2 m/s. Vidutinis [[debitas]] 106 m³/s, maksimalus – 1380 m³/s, minimalus – 10,6 m³/s. Debitas žemiau Bauskės: vidutinis 57,3, maksimalus 2430 m³/s. Vidutinis debitas žiotyse 114 m³/s. Vandens lygio svyravimo per metus amplitudė: žemiau Bauskės vidutinė 3,6, didžiausia 6,1; ties Jelgava vidutinė 2,9, didžiausia 4,5 m; ties Jūrmala vidutinė 1,8, didžiausia 2,9 m. Metinis vandens nuotėkis 3,54 km³.
Upės nuolydis labai mažas, vaga plati. Pavasario poplūdžio metu smarkiai ištvinsta, taip pat patvinsta ir po vasaros liūčių. Nuo Jelgavos iki Rygos laivuojama. Prie Jūrmalos upė naudojama vandens sportui. {{šaltinis|{{VLE|XIII|135|Algirdas Rainys|Lielupė}}}}
Pagrindinės gyvenvietės prie Lielupės: [[Bauskė]], [[Mežuotnė]], Emburgas, Anė, [[Jelgava]], Valgundė, [[Kalnciemas]], Gatciemas, [[Jūrmala]].
[[Vaizdas:Lielupe nuo Mazuotnes tilto.jpg |800px|thumb|center|Lielupė nuo Mežuotnės tilto]]
== Šaltiniai ==
|