André-Marie Ampère: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 29:
[[1793]] m. įsiliepsnojo Lione sukilimas, kuris buvo žiauriai numalšintas. Už dalyvavimą sukilime buvo giljotinuotas A. Ampero tėvas. Visas turtas buvo konfiskuotas. Jaunuolis gyvenimui pradėjo užsidirbti teikdamas matematikos pamokas. Norėdamas pratęsti mokslinius darbus jis keldavosi nuo keturių valandų ryto. Amperas taip pat dirbo korepetitoriumi politechnikos mokykloje [[Paryžius|Paryžiuje]], po to vadovavo Fizikos katedroje Burge, o nuo [[1805]] m. matematikos katedroje Paryžiaus politechnikos mokykloje, čia jis išleido pirmą literatūrinį veikalą. [[1820]] m. [[rugsėjo 11]] d. Amperas dalyvavo akademijos posėdyje, kur buvo pranešta atrasto H. Erstedo [[elektra|elektros]] formulė veiksmo ant magnetinės rodyklės. Padarius bandymus mokslininkas jau už kelių dienų pristatė akademijai svarbius rezultatus: jis suformulavo taisyklę dėl nustatymo krypties, į kurią pasisuks rodyklė prie laidininko su elektra, elektros srovių bendra sąveiką. Vėliau ištyrė [[magnetizmas|magnetizmo]] teoriją, pagal kuria visų magnetiniu bendra sąveikų yra tarpusavio santykiu ratiniai molekuliarynės srovės. Taip jis pirmą kartą nurodė ryšį elektrinių ir magnetiniu procesų. 1820 m. jis nuosekliai ištyrė, kad tarp dviejų paraleliniu laidininkų kuriuose teka vienoda kryptinė elektros srovė prisitraukia laidai, o jeigu skirtingom atstumia laidus.
[[1822]] m. Amperas išrado magnetini efektą elektrinės rytės – solenoido. Po 4 metų, veikale „Elektrodinaminių reiškinių teorija, pagrįsta vien tik bandymais“ ([[1826]] m.), Amperas pateikė kiekybinį dviejų srovės elementų sąveikos dėsnį, .<ref>KARAZIJA, Romualdas. ''Fizikos istorija.'' Vilnius: Inforastras, 2002, 124 p. ISBN 9955-9578-0-8.</ref> [[1829]] m. išrado [[Komutatorius|komutatorių]], elektromagnetinį telegrafą.<ref>{{VLE|I|453||Ampere}}</ref> [[1835]] m. jis išspausdino darbą, kuriame įrodė šviesos ir šilumos spinduliavimo panašumą ir parodė, kad visas spinduliavimas sugeriant pasiverčia į šilumą. Amperas sukūrė mokslų klasifikacijos sistemą, kuria norėjo išspausdinti dviejų tomų veikale. Amperas pirmasis panaudojo tokius žodžius“ elektrostatika“, „elektrodinamika“, „elektromagnetas“. Amperas išdėstė mintį, kad atsiras naujas mokslas apie bendrus valdymo procesų vienodumus. Jis pasiūlė pavadinti visą tai „kibernetika“. Matematika, mechanika ir fizika skolingi Amperui svarbiais tyrinėjimais, jo elektrodinaminė teorija kėlė jam didele šlovę. Jo požiūris į vieninga pradžią elektros ir magnetizmo kurioje jisai suteikdavo su Danijos fiziku Erstedu parašyta knygoje „ Recuel de la theorie des phenomenes electrodynamiques“ (Paryžius, 1822). Visapusiškas Ampero talentas liko ir chemijos istorijoje, kuri išsiskiria jam kartu su Avogardo svarbaus [[chemija|chemijos]] atradimas šiuolaikiniai chemijai. Šio mokslininko vardu elektros srovės stipris vadinamas „amperais“, o matavimo prietaisas „ampermetras“.
== Šaltiniai ==
| |||