Asamų kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 17:
Asamų arba asamiečių kalbos pavadinimas kildinamas nuo Asamo regiono. Šio krašto pavadinimas savo ruožtu kilo nuo [[tajų kalbos|tajų kalbų šeimos]] tautos [[šanai|šanų]], kurie [[XIII a.]] įsiveržė į Asamą. Tos pačios kilmės žodis yra „Ahomas“, kuriuo vadinta tajų tautos [[ahomai|ahomų]] (šanų palikuonių) sukurta valstybė. Nors dabar dažnai teigiama, kad žodis ''asama'' kilo iš sanskrito, kur reiškia („nelygus, nevienodas“), tačiau labiausiai tikėtina, kad žodis kilęs iš tajiškos šaknies ''acham'', reiškiančios „nenugalėtas“.
Asamų kalba kildinama iš [[Magadhi prakritas|Magadhi prakrito]], davusio pradžią 4 [[apabhramša|apabhramšoms]] – Radhi, [[Vanga (Indija)|Vangos]], [[Varendra|Varendros]] ir [[Kamarupa|Kamarupos]]. Pastaroji Kamarupos apabhramša buvo vartojama į rytus nuo [[Ganga|Gangos]] slėnio – šiaurės [[Bengalija|Bengalijoje]] ir Asame. Iš Magadhi prakrito susidarė orijų, bengalų, asamų ir šiaurės bengalų kalbos<ref>Suresh Kant Sharma, Usha Sharma, ''Discovery of North-East India'', vol. 5 – Assam, Mittal Publications, 2005 [http://books.google.lt/books?id=ffe4dMu4p_gC&pg=PA369&dq=Assamese+language+substratum&hl=lt&sa=X&ei=alp3U9WRHu6u7AbpzYG4Aw&ved=0CFUQ6AEwBQ#v=onepage&q=Assamese%20language%20substratum&f=false]</ref>.
Kamarupos apabhramša/prakritas siejamas su [[IV a.|IV]]–[[XII a.]] regione gyvavusia Kamarupos karalyste (dar vadinama pagal šios karalystės sostinę Pragdžjotišpurą). Šioje kalboje pynėsi [[sanskritas|sanskrito]], [[prakritas|prakrito]] ir vietinių tarmių elementai. Kamarupos prakritu paveikti Kamarupos įrašai sanskritu (''ś, ṣ'' virsta į ''s''), kur išvardinti karalystės valdovai. [[VII a.]] kinų budistų keliautojas [[Suancangas]] (''Xuanzang'') mini, kad Kamarupos kalba šiek tiek skiriasi nuo vartotos [[Pundravardhana|Pundravardhanoje]]. Su Kamarupos apabhramša siejami budistiniai „[[Čarjapada|Čarjapados]]“ tekstai ([[VIII a.|VIII]]–[[XII a.]]). Šia apabhramša taip pat rasta Kamarupos valstybės įrašų vario lentelėse. Tuo laikotarpiu Kamarupa buvo svarbiausia regiono valstybė, dariusi įtaką aplinkiniams kraštams, turėjusi išvystytą literatūrą.
Eilutė 29:
* vidurinioji – apima laikotarpį nuo XVII a. pab. iki XIX a. pr., kuomet Asamą valdė Ahomo valstybė. Šis laikotarpis žymus kronikų (burandžių) rašymu.
* šiuolaikinė – prasideda nuo XIX a. pr., Asamą užėmus britams. Į kraštą atvykę baptistų misionieriai ėmėsi norminti kalbą. [[1848]] m. jie išleido gramatiką, pirmą laikraštį asamų kalba (''Arunodaya''), [[1867]] m. parašytas asamų-anglų žodynas. [[1889]] m. pradėtas leisti žurnalas ''Jonaki''. [[1917]] m. įkurta Asamo literatūros draugija (অসম সাহিত্য সভা, ''Ôxôm Xahityô Xôbha''). Vienas žymiausių šiuolaikinės asamų kalbos rašytojų – Jyoti Prasad Agarwala.
== Žodynas ==
Pagal kilmę asamų žodžius galima skirstyti taip:
* sanskrito ir kitų indoarijų kalbų žodžiai, perėję prakritizacijos procesą ir kalbinę kaitą (''tadbhava'');
* žodžiai, būdingi daugeliui naujųjų indoarijų kalbų, bet nesantys indoarijų kilmės (''deśya'');
* žodžiai, pasiskolinti iš kitų naujųjų indoarijų kalbų;
* vietiniai neindoarijų kilmės žodžiai;
* angliški ir kitų Europos kalbų skoliniai;
* prigimtos arba pakitusios formos sanskrito žodžiai, pritaikyti asamų fonologijai (''tatsama'' ir ''ardhatatsama'').
Gausiausią žodyno dalį sudaro ''tadbhava'' žodžiai, kuriuos plačiai naudojo tiek vaišnavų poetai, tiek baptistų misionieriai, jie plačiausiai sutinkami liaudies kalboje. Taip pat nemažai ''ardhatatsama'' variantų, kai kažkuriuo metu į kalbą patekę sanskrito žodžiai ženkliai pakito.
{|
| width=50%|
{|class="wikitable"
|+
|-
!Tatsama
!Tadbhava
!Ardhatatsama
|- style="text-align:center;"
|''sasya'' (grūdai, javai)
|''xah'' (kevalas, lukštas)
|''xaic'' (ryžlaukis)
|- style="text-align:center;"
|''troṭi'' (snapas)
|''thora'' (grūstuvas)
|''thot'' (snapas)
|- style="text-align:center;"
|''gaṇḍa'' (skruostas, žymė)
|''gar'' (šunvotė)
|''gar'' (raganosis)
|- style="text-align:center;"
|''sañca'' (lapų pundas, kopija)
|''xac'' (įspaudas)
|''xac'' (sėkla daiginimui)
|}
Antrosios grupės (''deśya'') žodžiai atėjo drauge su sanskritu, į kurį pateko dar prieš susidarant naujosioms indoarijų kalboms: ''teteli'' ([[tamarindas]]), ''kadalī'' ([[bananas]]), ''tamola'' ([[areka]]), ''dima'' (kiaušinis). Trečiąją grupę – skolinių iš kitų indoarijų kalbų – sudaro daugiausia persiški/arabiški skoliniai iš hindi kalbos, skirti įvardinti įvairius terminus. Dažnai tokie žodžiai asamų kalbą pasiekė pakitę fonetiškai ir semantiškai.
{|
| width=50%|
{|class="wikitable"
|+ Arabiškų/persiškų skolinių palyginimas asamų ir marathų kalbose
|-
!Asamų kalba
![[Marathų kalba]]
|- style="text-align:center;"
|''beji'' (adata)
|''bej'' (adatos akutė)
|- style="text-align:center;"
|''barangani'' (prirašymas)
|''bargani'' (prirašymas)
|- style="text-align:center;"
|''tangaran'' (leidimas, variantas)
|''tangaran'' (pagerinimas)
|- style="text-align:center;"
|''khabani'' (gremžtuvas)
|''khavani'' (gremžtuvas)
|}
== Rašto sistema ==
| |||