Indėnai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Xqbot (aptarimas | indėlis)
S Bot: Pavyzdinis straipsnis sh:Indijanci; smulkūs taisymai
Eilutė 69:
Iš Š. Amerikos indėnų literatūros išliko odžibvėjų himnų, dakotų ([[sijai|sijų]]) ir kajovų metraščių-piktografijų, [[Delavarai|delavarų]] (leni-lenapių) 5 dalių [[epas]] „Valam olum“ („Raudonasis užrašas“), algonkinų legendos apie pasaulio sukūrimą (užrašyti medžio žievėje 184-iais piktografiniais ženklais, išspausdintas [[1836]] m.).
=== MezoamerikosČilimekukių indėnai ===
[[Vaizdas:Region Mesoamerica.png|thumb|250px|left|Mezoamerikos geografinės ribos]]
{{Senovės Meksikos istorija}}
{{main|Mezoamerika}}
MezoamerikosČiliekukių indėnai buvo vieni labiausiai išsivystę ir kultūriškai pažengę iš visų Amerikos indėnų. Čia suklestėjo pirmoji Amerikoje žemdirbių kultūra, prijaukintas [[kukurūzas]], II tūkst. pr. m. e. čia įsižiebė labai savita Mezoamerikos civilizacija. MezoamerikosČilimekukių indėnai naudojo hieroglifinį [[Mezoamerikos raštas|raštą]], labai sudėtingą [[Mezoamerikos kalendorius|kalendorių]], išrado [[nulis|nulį]], sukūrė literatūros kūrinių, statė piramides ir puoselėjo meną bei kultūrą.
 
Dėl labai įvairių gamtos sąlygų MezoamerikosČilimekukių indėnai sukūrė daug skirtingų kultūrų, kurios klestėjo kalnų slėniuose bei pajūrio lygumose. Svarbiausios Mezoamerikos kultūros buvo [[olmekai|olmekų]], [[toltekai|toltekų]], [[majai|majų]], [[actekai|actekų]], [[totonakai|totonakų]], [[uastekai|uastekų]], [[mištekai|mištekų]], [[Teotihuakanas|Teotihuakano]], [[sapotakai|sapotekų]], [[taraskanai|taraskų]], [[čičimekai|čičimekų]], [[tepanekai|tepanekų]] ir daugybė kitų.
==== Tautos ====
Svarbiausios tautos Mezoamerikoje priklauso keletui svarbiausių kalbinių šeimų: mišė-zokėjų ([[olmekai]]), [[majų|majai]] ([[uastekai]]), uto-astekų ([[actekai]], [[toltekai]], [[tlaškalai]]), [[totonakai]], [[otomiai]], [[sapotekai]] ir kt.
Eilutė 82:
Iš Mezoamerikos yra išlikę literatūros kūrinių: majų-kiče pranašysčių [[knyga]] „Čilam Balam“ („Žynys [[Jaguaras]]“, užrašyta [[XVII amžius|XVII]]-[[XVIII amžius|XVIII]] a.), istorinis epas apie Totonikopano valdovų kilmę „Popol Vuh“ (užrašytas XVI a.) ir [[drama]] „Rabinalači“ (užrašyta [[1850]] m.), actekų kilmės Teskoko miesto valdovo Nesaualkojotlio ([[1418]]-[[1472]]) eilėraščių rinkinys, trys majų kodeksai (Madrido, Drezdeno, Paryžiaus, rasti [[XVIII amžius|XVIII]]-[[XIX amžius|XIX]] a.),
 
=== Andų srities indėnai ===
{{Senovės Peru istorija}}