Prokariotinė ląstelė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Jau 20-30 metų žinoma, kad mezosomos neegzistuoja, todėl reiktų šį straipsnį bent kiek atnaujinti. |
||
Eilutė 6:
Prokariotinėse ląstelėse, kuriose vyksta [[fotosintezė]] (pvz., [[melsvabakterės]], žaliųjų ir purpurinių [[bakterija|bakterijos]]), yra įvairios struktūros didelių [[membrana|membranos]] įlinkių – [[mezosoma|mezosomų]].
Kai kurias prokariotines ląsteles dengia kapsulė, sudaryta iš [[polisacharidas|polisacharidų]] ir [[polipeptidas|polipeptidų]] [[gleivės|gleivių]], kuriose daug [[vanduo|vandens]]. Kapsulė tarnauja apsaugai ir [[kolonija (biologija)|kolonijų]] sudarymui. Visos [[bakterijos]] turi elastingą sienelę, sudarytą iš [[angliavandenis|angliavandenio]] peptidoglikano mureino. Sienelė saugo nuo mechaninių pažeidimų. Po sienele yra plazminė membrana, sudaryta iš dviejų [[lipidas|lipidų]] sluoksnių. Sluoksniuose yra integruoti [[baltymai]]. Ji veikia, kaip pusiau pralaidi plėvelė, reguliuoja jonų ir molekulių patekimą ir pašalinimą iš ląstelės. Plazminė membrana vietomis įlinksta į ląstelės vidų ir sudaro [[mezosoma|mezosomą]]. Ji svarbi ląstelės dalijimuisi ir ląstelės kvėpavimui. Kai kuriose bakterijose iš plazminės membranos įlinkių susiformuoja fotosintetinančios ir chemosintetinančios membranos. Tačiau jau XX a. 8 dešimtmetyje įrodyta, kad mezosomos susidarė dėl elektroninėje mikroskopijoje naudotų fiksavimo technikų ir gyvose ląstelėse neegzistuoja, joms priskirtas funkcijas atlieka erdvė tarp ląstelės plazminės membranos ir sienelės.
Kai kurios prokariotinės ląstelės turi išaugas - [[žiuželis|žiuželius]], judėjimo skystyje organeles. Be žiuželių būna [[fimbrija|fimbrijos]] ([[blakstienėlė]]s) - trumpos ataugos, padedančios prilipti prie ląstelių ar kitų daiktų.
| |||