Laimė: Skirtumas tarp puslapio versijų

34 118 baitų pašalinta ,  prieš 6 metus
Atšauktas naudotojo 88.119.158.213 (Aptarimas) darytas keitimas 4595398
(Atšauktas naudotojo 88.119.158.213 (Aptarimas) darytas keitimas 4595399)
(Atšauktas naudotojo 88.119.158.213 (Aptarimas) darytas keitimas 4595398)
'''Laimė''' – teigiama [[emocija]], emocijų spektras, jausmas ar būsena, pasireiškianti įvairiais jausmais – pasitenkinimu, [[ramybė|ramybe]], dvasine pusiausvyra, džiugesiu, dideliu, jausmingu [[džiaugsmas|džiaugsmu]]. Tai gyvenimo pilnatvės subjektyvus jausm TRALI VALI TRALIAIAIAIAII :dddddddddddddddddddddddd as, kuris kyla tenkinant dvasinius pažinimo, bendravimo, estetinius ir fiziologinius poreikius, tai idealybės ir esamybės faktinis ar įsivaizduojamas atitikmuo. Laimė susijusi su gyvenimo tikslo ir prasmės klausimais.
 
== Liūdėsys :DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDLaimės filosofinė samprata ==
 
=== Eudemonizmas ===
'''Laimė''' – teigiama [[emocija]], emocijų spektras, jausmas ar būsena, pasireiškianti įvairiais jausmais – pasitenkinimu, [[ramybė|ramybe]], dvasine pusiausvyra, džiugesiu, dideliu, jausmingu [[džiaugsmas|džiaugsmu]]. Tai gyvenimo pilnatvės subjektyvus jausmas, kuris kyla tenkinant dvasinius pažinimo, bendravimo, estetinius ir fiziologinius poreikius, tai idealybės ir esamybės faktinis ar įsivaizduojamas atitikmuo. Laimė susijusi su gyvenimo tikslo ir prasmės klausimais.
 
== Liūdėsys :DDDDD'''Laimė''' – teigiama [[emocija]], emocijų spektras, jausmas ar būsena, pasireiškianti įvairiais jausmais – pasitenkinimu, [[ramybė|ramybe]], dvasine pusiausvyra, džiugesiu, dideliu, jausmingu [[džiaugsmas|džiaugsmu]]. Tai gyvenimo pilnatvės subjektyvus jausmas, kuris kyla tenkinant dvasinius pažinimo, bendravimo, estetinius ir fiziologinius poreikius, tai idealybės ir esamybės faktinis ar įsivaizduojamas atitikmuo. Laimė susijusi su gyvenimo tikslo ir prasmės klausimais. ==
 
== Liūdėsys :DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD filosofinė samprata ==
 
=== Eudemonizmas ===
[[Vaizdas:Aristotle_Altemps_Inv8575.jpg|right|thumb|174x174px|
[[Aristotelis]]
]]
Etikos teorijos, kuri gyvenimo tikslu laiko asmeninį laimės siekimą – [[Eudemonizmas|eudemonizmo]] – svarbiausias atstovas [[Aristotelis]] laimę apibrėžė kaip kiekvienos veiklos tikslą, o ne asmens būseną. Jos troškimą skyrė nuo malonumo išgyvenimo. Malonumas negali būti protingos ir laimingos veiklos pagrindas. Vienas gyvenimo būdų, leidžiančių pasiekti eudemoniją, yra teorinė [[egzistencija]]. Ji ieško tikrovės dėsnių, pirmenybę teikia stebėjimui, arba kontempliacijai, plėtoja protingo vidurio dorybes (drąsa, saikingumas, dosnumas).
 
Teoriniame gyvenime žmogui pakanka savęs paties, tai pirmoji laimės alternatyva. Praktiniame gyvenime tobulumas ir autarkija, t. y. savaiminis pakankamumas, įmanomi tik protingai ir teisingai suformuotose socialinėse ir politinio gyvenimo srityse. Tai antroji laimės alternatyva.
 
=== Stoikai ===
[[Stoikai]] laime laikė prigimties ir proto harmoniją, kuri pasiekiama, kai sielos ramybės netrikdo malonumo, nemalonumo, troškimo ir baimės afektai. Laimę lemia dorovinė įžvalga, parodanti, kokia yra daiktų ir veiksmų tikroji vertė. [[Epikūras]] nurodė keturias pagrindines kliūtis, trukdančias pasiekti laimę – tai žmogų persekiojančios dievų, mirties, skausmo baimė ir abejonė, ar laimė pasiekiama. Teisingas gyvenimas be nerimo – ataraksija – ne tik fizinio skausmo nebuvimas, bet ir dvasinis išsivadavimas iš sumaišties, puoselėjant dorybes.
 
=== Krikščionybė ===
[[Krikščionybė]]s tradicijoje laimės sąvoka nagrinėjama siejant ją su amžinybe. [[Tomas Akvinietis]] pabrėžė, kad žmogus yra Dievo globojamas, bet ne nuo Jo priklausomas, turi laisvą valią. Tik visomis pastangomis artėjant prie Dievo, laikantis [[Dešimt Dievo įsakymų|Jo įsakymų]], galima pasiekti laimę. Predestinacija neturėtų tam kliudyti.
 
Šviečiamajame amžiuje laimės problematika kilo proto emancipacijos ir savęs pažinimo kontekste. Mokslinis mąstymas pašalina žmogaus ir jam svetimo pasaulio priešpriešą, taip pat vidinę sielos nedarną, todėl žmogus nebebijo to, ko negali paaiškinti. Jis turi teisę į laimę, kuri, protingai apsvarsčius visuomeninius tikslus, gali būti vis iš naujo siekiama ir formuluojama.
 
=== Naujųjų laikų filosofai ===
[[Vaizdas:Immanuel_Kant_(painted_portrait).jpg|right|thumb|187x187px|
[[Imanuelis Kantas]]
]]
[[Imanuelis Kantas]] atmetė eudemonistinę laimės sampratą kaip stokojančią savarankiškos moralumo reikšmės. Pabrėžė, kad žmogus turi siekti ne būti laimingas, o tapti vertas laimės. Tai būtinai kyla iš [[dorovė]]s dėsnio, kaip kategorinio imperatyvo laikymosi. Kiekvieno elgesio galutinis objektas turėtų būti aukščiausias gėris, kuris apima pirmąjį gėrį – dorybę, arba nuostatą vykdyti pareigą ir tobulą gėrį – laimę. Pasak I. Kanto, laimė – protingos būtybės būvis pasaulyje, kai viskas vyksta pagal jos norą ir valią. Disponuodama nuo moralinės [[laisvė]]s priklausančiu pirmuoju gėriu protinga būtybė tobulu gėriu, arba laime, disponuoja tik iš dalies, nes jis priklauso nuo gyvenimiškų santykių, išorinių aplinkybių, atsitiktinumų. Šią praktinio proto [[Antinomija|antinomiją]] išsprendžia Dievo, kaip aukšč. gėrio galimybės, buvimo postulatas.
 
[[Augustas Komtas]] individualų nesaikingumą ir destruktyvius troškimus traktavo kaip visuotinę gėrio priešybę. Racionali ir individuali laimė gali būti pasiekiama tik paklūstant visuotiniam gėriui – derinant individualius ir visuomeninius poreikius.
 
[[Utilitarizmas|Utilitarizmo]] pradininkas [[Džeremis Benthamas]] teigė, kad laimės reikšmė yra visuomeninė nauda. Būtina suteikti kuo daugiau laimės kuo didesniam žmonių skaičiui.
 
[[Džonas Stiuartas Milis]] pabrėžė, kad kiekvienas individas iš prigimties siekia individualios laimės, todėl visų gerovė yra gėris visiems žmonėms. Veiksmo moralinė kokybė turi būti matuojama padariniais, kuriuos jis gali sukelti, o matas turi būti žmonių, kuriuos minėti padariniai liečia laimės, kaip malonumo didinimas ir nelaimės, kaip nemalonumo mažinimas. Reikia atsižvelgti ne tik į laimės kiekybę, bet ir į kokybę, nes jų vertė skirtinga.
 
=== Egzistencializmas ===
[[Egzistencializmas|Egzistencializmo]] šalininkas [[Karlas Jaspersas]] laimės paieškas nukreipė anapus gėrybių pasaulio ir siejo su filosofiniu gyvenimo būdu, vidinėmis pastangomis, pagalba sau, meditacija vienatvėje arba bendravimu su kitu (egzistencinė komunikacija).
 
[[Vladislovas Tatarkievičius]] semantiškai analizavo laimės sąvoką, išskyrė keturias jos reikšmes – likimas, intensyvus džiaugsmas, aukščiausias gėris, pastovus pasitenkinimas gyvenimo visuma, kurią laikė absoliučia vertybe.
 
[[Antanas Maceina]] laimę suprato kaip absoliutų visko turėjimą. Visumos trokštančio žmogaus nepatenkina dalis, visišką laimę galima tik amžinybėje.
 
[[Juozas Girnius]] laimę apibrėžė kaip daugiaprasmę sąvoką, susijusią su galutiniu žmogaus siekių patenkinimu, kaip paties žmogaus, o ne išorinės tikrovės kategoriją. Teigė, kad savyje aptinkama laimė nepriklauso nuo išorinės sėkmės ar nesėkmės.<ref name=":0" />
 
== Moksliniai tyrimai ==
[[Vaizdas:Flock_of_Seagulls_(eschipul).jpg|thumb|
Pasak kai kurių šaltinių, laimę labai padeda pasiekti treniruotės, tarp jų ir bėgimas. Patariama vis išbandyti naujus sportus ir treniravimo būdus, o ne visą laiką sportuoti pagal tą pačią programą.<ref name="Fox" />
]]
 
Laimę kaip vieną iš savo pagrindinių tyrimų objektų studijuoja [[pozityvioji psichologija]], nauja [[Psichologija|psichologijos]] mokslo šaka. Pasak skirtinguose namuose užaugusių identiškų dvynių tyrimo, 50 % laimingumo lemia [[genai]].<ref name="psych" /> Dar 10 % lemia įvairios pamatuojamos gyvenimo aplinkybės, kaip socioekonominis statusas, šeimyninė padėtis, sveikata, pajamos ir t. t. Likusius 40 % lemia nežinomų faktorių kombinacija ir veiksmai, kuriuos individai sąmoningai daro norėdami tapti laimingesniais.<ref name="psych" /> Kokie tai veiksmai, priklauso nuo paties žmogaus. Pavyzdžiui, ekstravertai tampa laimingesni, kai daug bendrauja. Kiti tyrimai atskleidė, kad vaikus turintys žmonės dažniau sako esą laimingi nei jų neturintys<ref name=":1" /><ref name=":2" />, gebantys „racionalizuoti arba paaiškinti“ socialines ekonomines nelygybes laimingesni, nei to negalintys.<ref name=":3" /> Trumpalaikę gerą savijautą padeda pasiekti treniruotės.<ref name="Fox" />
 
[[JAV]] atliktas tyrimas parodė, kad suaugusiųjų laimingumas didėja žmogui senėjant. Nors senesni žmonės turėjo daugiau sveikatos problemų, jie turėjo mažiau problemų apskritai. Jauni suaugę pranešė apie daugiau pykčio, [[depresija|depresijos]], finansinių problemų, problematiškų santykių ir streso dėl karjeros.<ref name=":4" />
 
=== Santykis su religingumu ===
 
Pasak daugelio skirtingų tyrimų, religingi žmonės vidutiniškai yra laimingesni ir mažiau linkę į stresą.<ref name=":5" /><ref name=":6" /> Įvairios apklausos rodo, kad tikintys žmonės žmonės net du kartus dažniau sako esą „labai laimingi“ nei mažiausiai religingi.<ref name=":7" /> Daugybės socialinių tyrimų analizė atskleidė, kad labai religingi žmonės rečiau vartoja [[narkotikai|narkotikus]], serga depresija, bando [[savižudybė|nusižudyti]], dažniau yra patenkinti savo seksualiniu gyvenimu<ref name=":8" />, labiau pasitiki savimi, geriau save realizuoja<ref name=":9" /> ir yra labiau patenkinti gyvenimu.<ref name=":10" />
 
Nors individo laimingumas ir religingumas teigimai [[koreliacija|koreliuoja]] matuojant [[JAV|Jungtinėse Amerikos Valstijose]], kuri yra, palyginti, religinga valstybė, pasak 2007 m. tyrimo, [[Nyderlandai|Nyderlanduose]] ir [[Danija|Danijoje]], kuriose religingų žmonių procentas yra mažesnis, nėra jokios reikšmingos koreliacijos tarp religingumo ir individualaus laimingumo.<ref name=":11" /> Lyginant valstybes, mažiausiai religingos išsivysčiusios valstybės (Pvz., [[Skandinavija|Skandinavijos šalys]]) turi daug didesnį laimingumo vidurkį nei [[JAV]], kuri iš išsivysčiusių valstybių yra pati religingiausia. Tai galėtų rodyti, kad netikintys žmonės yra mažiau laimingi religingose valstybėse, bet apskritai visuomenė yra laimingesnė tose šalyse, kur didesnė žmonių dalis yra [[ateizmas|ateistai]].<ref name=":12" />
 
=== Laimė socialiniuose tinkluose ===
Skirtingi tyrimai parodė, kad laimė gali persiduoti iš žmogaus į žmogų arba, kitais žodžiais tariant, plisti kaip [[virusas]].<ref name=":13" /><ref name=":14" /> Pasak 2008 m. publikuoto tyrimo, kuriame tyrėjai 20 metų sekė 5000 žmonių, laimingumas plinta tarp artimus ryšius turinčių žmonių – draugų, sutuoktinių, kaimynų, brolių bei seserų. Tyrimas parodė, kad laimingumas [[socialinis tinklas|socialiniame tinkle]] plinta geriau nei nelaimingumas. Be to, įtakos laimei turi ir socialinio tinklo struktūra. Žmonės, kurie buvo tinklo viduryje (turėjo daug draugų, kurie taip pat turėjo daug draugų) buvo ženkliai dažniau laimingi, nei esantys tinklo pakraštyje.<ref name=":15" />
 
== Taip pat skaitykite ==
* [[Eudemonizmas]]
* [[Hedonizmas]]
* [[Utilitarizmas]]
* [[Pozityvioji psichologija]]
 
== Literatūra ==
* [[Bronius Kuzmickas]]. Laimė. Vilnius 1983;
* B. Russell. Žygis i laimę. Vilnius 1999;
* Władysław Tatarkiewicz. Analysis of Happiness. The Hague, Martinus Nijhoff, 1976.
* W. Tatarkievicz. O szczęsciu. Warszawa, 1965;
* Die Frage nach dem Glūck. Stuttgart. 1978.
* Daniel Gilbert, Stumbling on Happiness, Knopf, 2006
* Barbara Ann Kipfer, 14,000 Things to Be Happy About, Workman, 1990/2007 ISBN 978-0-7611-4721-3
* Stefan Klein, The Science of Happiness, Marlowe 2006, ISBN 1-56924-328-X
* Richard Layard, Happiness: Lessons From A New Science, Penguin, 2005.
* David G. Myers, Ph. D The Pursuit of Happiness: Who is Happy—and Why, William Morrow and Co., 1992, ISBN 0-688-10550-5
* Martin E. P. Seligman, Ph. D Authentic Happiness, Free Press 2002, ISBN 0-7432-2298-9
* [[Šv. Augustinas|Saint Augustine]], Confessions, Oxford World’s Classics 1998 ISBN 0-19-283372-3
* Psychological Wellbeing, Hills, P., & Argyle, M. (2002). The Oxford Happiness Questionnaire: a compact scale for the measurement of psychological well-being. Personality and Individual Differences, 33, 1073–1082.
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
== Nuorodos ==
{{Commons|Category:Joy}}
{{Wikiquote}}
* [http://mintys.lt/mintys/mintys-apie-laime Mintys apie laimę]
 
== DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD filosofinė samprata ==
 
=== Eudemonizmas ===
[[Vaizdas:Aristotle_Altemps_Inv8575.jpg|right|thumb|174x174px|
[[Aristotelis]]
]]
Etikos teorijos, kuri gyvenimo tikslu laiko asmeninį laimės siekimą – [[Eudemonizmas|eudemonizmo]] – svarbiausias atstovas [[Aristotelis]] laimę apibrėžė kaip kiekvienos veiklos tikslą, o ne asmens būseną. Jos troškimą skyrė nuo malonumo išgyvenimo. Malonumas negali būti protingos ir laimingos veiklos pagrindas. Vienas gyvenimo būdų, leidžiančių pasiekti eudemoniją, yra teorinė [[egzistencija]]. Ji ieško tikrovės dėsnių, pirmenybę teikia stebėjimui, arba kontempliacijai, plėtoja protingo vidurio dorybes (drąsa, saikingumas, dosnumas).
 
Teoriniame gyvenime žmogui pakanka savęs paties, tai pirmoji laimės alternatyva. Praktiniame gyvenime tobulumas ir autarkija, t. y. savaiminis pakankamumas, įmanomi tik protingai ir teisingai suformuotose socialinėse ir politinio gyvenimo srityse. Tai antroji laimės alternatyva.
 
=== Stoikai ===
[[Stoikai]] laime laikė prigimties ir proto harmoniją, kuri pasiekiama, kai sielos ramybės netrikdo malonumo, nemalonumo, troškimo ir baimės afektai. Laimę lemia dorovinė įžvalga, parodanti, kokia yra daiktų ir veiksmų tikroji vertė. [[Epikūras]] nurodė keturias pagrindines kliūtis, trukdančias pasiekti laimę – tai žmogų persekiojančios dievų, mirties, skausmo baimė ir abejonė, ar laimė pasiekiama. Teisingas gyvenimas be nerimo – ataraksija – ne tik fizinio skausmo nebuvimas, bet ir dvasinis išsivadavimas iš sumaišties, puoselėjant dorybes.
 
=== Krikščionybė ===
[[Krikščionybė]]s tradicijoje laimės sąvoka nagrinėjama siejant ją su amžinybe. [[Tomas Akvinietis]] pabrėžė, kad žmogus yra Dievo globojamas, bet ne nuo Jo priklausomas, turi laisvą valią. Tik visomis pastangomis artėjant prie Dievo, laikantis [[Dešimt Dievo įsakymų|Jo įsakymų]], galima pasiekti laimę. Predestinacija neturėtų tam kliudyti.
 
Šviečiamajame amžiuje laimės problematika kilo proto emancipacijos ir savęs pažinimo kontekste. Mokslinis mąstymas pašalina žmogaus ir jam svetimo pasaulio priešpriešą, taip pat vidinę sielos nedarną, todėl žmogus nebebijo to, ko negali paaiškinti. Jis turi teisę į laimę, kuri, protingai apsvarsčius visuomeninius tikslus, gali būti vis iš naujo siekiama ir formuluojama.
 
=== Naujųjų laikų filosofai ===
[[Vaizdas:Immanuel_Kant_(painted_portrait).jpg|right|thumb|187x187px|
[[Imanuelis Kantas]]
]]
[[Imanuelis Kantas]] atmetė eudemonistinę laimės sampratą kaip stokojančią savarankiškos moralumo reikšmės. Pabrėžė, kad žmogus turi siekti ne būti laimingas, o tapti vertas laimės. Tai būtinai kyla iš [[dorovė]]s dėsnio, kaip kategorinio imperatyvo laikymosi. Kiekvieno elgesio galutinis objektas turėtų būti aukščiausias gėris, kuris apima pirmąjį gėrį – dorybę, arba nuostatą vykdyti pareigą ir tobulą gėrį – laimę. Pasak I. Kanto, laimė – protingos būtybės būvis pasaulyje, kai viskas vyksta pagal jos norą ir valią. Disponuodama nuo moralinės [[laisvė]]s priklausančiu pirmuoju gėriu protinga būtybė tobulu gėriu, arba laime, disponuoja tik iš dalies, nes jis priklauso nuo gyvenimiškų santykių, išorinių aplinkybių, atsitiktinumų. Šią praktinio proto [[Antinomija|antinomiją]] išsprendžia Dievo, kaip aukšč. gėrio galimybės, buvimo postulatas.
 
[[Augustas Komtas]] individualų nesaikingumą ir destruktyvius troškimus traktavo kaip visuotinę gėrio priešybę. Racionali ir individuali laimė gali būti pasiekiama tik paklūstant visuotiniam gėriui – derinant individualius ir visuomeninius poreikius.
 
[[Utilitarizmas|Utilitarizmo]] pradininkas [[Džeremis Benthamas]] teigė, kad laimės reikšmė yra visuomeninė nauda. Būtina suteikti kuo daugiau laimės kuo didesniam žmonių skaičiui.
 
[[Džonas Stiuartas Milis]] pabrėžė, kad kiekvienas individas iš prigimties siekia individualios laimės, todėl visų gerovė yra gėris visiems žmonėms. Veiksmo moralinė kokybė turi būti matuojama padariniais, kuriuos jis gali sukelti, o matas turi būti žmonių, kuriuos minėti padariniai liečia laimės, kaip malonumo didinimas ir nelaimės, kaip nemalonumo mažinimas. Reikia atsižvelgti ne tik į laimės kiekybę, bet ir į kokybę, nes jų vertė skirtinga.
 
=== Egzistencializmas ===
[[Egzistencializmas|Egzistencializmo]] šalininkas [[Karlas Jaspersas]] laimės paieškas nukreipė anapus gėrybių pasaulio ir siejo su filosofiniu gyvenimo būdu, vidinėmis pastangomis, pagalba sau, meditacija vienatvėje arba bendravimu su kitu (egzistencinė komunikacija).
 
[[Vladislovas Tatarkievičius]] semantiškai analizavo laimės sąvoką, išskyrė keturias jos reikšmes – likimas, intensyvus džiaugsmas, aukščiausias gėris, pastovus pasitenkinimas gyvenimo visuma, kurią laikė absoliučia vertybe.
 
[[Antanas Maceina]] laimę suprato kaip absoliutų visko turėjimą. Visumos trokštančio žmogaus nepatenkina dalis, visišką laimę galima tik amžinybėje.
 
[[Juozas Girnius]] laimę apibrėžė kaip daugiaprasmę sąvoką, susijusią su galutiniu žmogaus siekių patenkinimu, kaip paties žmogaus, o ne išorinės tikrovės kategoriją. Teigė, kad savyje aptinkama laimė nepriklauso nuo išorinės sėkmės ar nesėkmės.<ref name=":0" />
 
== Moksliniai tyrimai ==
[[Vaizdas:Flock_of_Seagulls_(eschipul).jpg|thumb|
Pasak kai kurių šaltinių, laimę labai padeda pasiekti treniruotės, tarp jų ir bėgimas. Patariama vis išbandyti naujus sportus ir treniravimo būdus, o ne visą laiką sportuoti pagal tą pačią programą.<ref name="Fox" />
]]
 
Laimę kaip vieną iš savo pagrindinių tyrimų objektų studijuoja [[pozityvioji psichologija]], nauja [[Psichologija|psichologijos]] mokslo šaka. Pasak skirtinguose namuose užaugusių identiškų dvynių tyrimo, 50 % laimingumo lemia [[genai]].<ref name="psych" /> Dar 10 % lemia įvairios pamatuojamos gyvenimo aplinkybės, kaip socioekonominis statusas, šeimyninė padėtis, sveikata, pajamos ir t. t. Likusius 40 % lemia nežinomų faktorių kombinacija ir veiksmai, kuriuos individai sąmoningai daro norėdami tapti laimingesniais.<ref name="psych" /> Kokie tai veiksmai, priklauso nuo paties žmogaus. Pavyzdžiui, ekstravertai tampa laimingesni, kai daug bendrauja. Kiti tyrimai atskleidė, kad vaikus turintys žmonės dažniau sako esą laimingi nei jų neturintys<ref name=":1" /><ref name=":2" />, gebantys „racionalizuoti arba paaiškinti“ socialines ekonomines nelygybes laimingesni, nei to negalintys.<ref name=":3" /> Trumpalaikę gerą savijautą padeda pasiekti treniruotės.<ref name="Fox" />
 
[[JAV]] atliktas tyrimas parodė, kad suaugusiųjų laimingumas didėja žmogui senėjant. Nors senesni žmonės turėjo daugiau sveikatos problemų, jie turėjo mažiau problemų apskritai. Jauni suaugę pranešė apie daugiau pykčio, [[depresija|depresijos]], finansinių problemų, problematiškų santykių ir streso dėl karjeros.<ref name=":4" />
 
=== Santykis su religingumu ===
 
Pasak daugelio skirtingų tyrimų, religingi žmonės vidutiniškai yra laimingesni ir mažiau linkę į stresą.<ref name=":5" /><ref name=":6" /> Įvairios apklausos rodo, kad tikintys žmonės žmonės net du kartus dažniau sako esą „labai laimingi“ nei mažiausiai religingi.<ref name=":7" /> Daugybės socialinių tyrimų analizė atskleidė, kad labai religingi žmonės rečiau vartoja [[narkotikai|narkotikus]], serga depresija, bando [[savižudybė|nusižudyti]], dažniau yra patenkinti savo seksualiniu gyvenimu<ref name=":8" />, labiau pasitiki savimi, geriau save realizuoja<ref name=":9" /> ir yra labiau patenkinti gyvenimu.<ref name=":10" />
 
Nors individo laimingumas ir religingumas teigimai [[koreliacija|koreliuoja]] matuojant [[JAV|Jungtinėse Amerikos Valstijose]], kuri yra, palyginti, religinga valstybė, pasak 2007 m. tyrimo, [[Nyderlandai|Nyderlanduose]] ir [[Danija|Danijoje]], kuriose religingų žmonių procentas yra mažesnis, nėra jokios reikšmingos koreliacijos tarp religingumo ir individualaus laimingumo.<ref name=":11" /> Lyginant valstybes, mažiausiai religingos išsivysčiusios valstybės (Pvz., [[Skandinavija|Skandinavijos šalys]]) turi daug didesnį laimingumo vidurkį nei [[JAV]], kuri iš išsivysčiusių valstybių yra pati religingiausia. Tai galėtų rodyti, kad netikintys žmonės yra mažiau laimingi religingose valstybėse, bet apskritai visuomenė yra laimingesnė tose šalyse, kur didesnė žmonių dalis yra [[ateizmas|ateistai]].<ref name=":12" />
 
=== Laimė socialiniuose tinkluose ===
Skirtingi tyrimai parodė, kad laimė gali persiduoti iš žmogaus į žmogų arba, kitais žodžiais tariant, plisti kaip [[virusas]].<ref name=":13" /><ref name=":14" /> Pasak 2008 m. publikuoto tyrimo, kuriame tyrėjai 20 metų sekė 5000 žmonių, laimingumas plinta tarp artimus ryšius turinčių žmonių – draugų, sutuoktinių, kaimynų, brolių bei seserų. Tyrimas parodė, kad laimingumas [[socialinis tinklas|socialiniame tinkle]] plinta geriau nei nelaimingumas. Be to, įtakos laimei turi ir socialinio tinklo struktūra. Žmonės, kurie buvo tinklo viduryje (turėjo daug draugų, kurie taip pat turėjo daug draugų) buvo ženkliai dažniau laimingi, nei esantys tinklo pakraštyje.<ref name=":15" />
 
== Taip pat skaitykite ==
* [[Eudemonizmas]]
* [[Hedonizmas]]
* [[Utilitarizmas]]
* [[Pozityvioji psichologija]]
 
== Literatūra ==
* [[Bronius Kuzmickas]]. Laimė. Vilnius 1983;
* B. Russell. Žygis i laimę. Vilnius 1999;
* Władysław Tatarkiewicz. Analysis of Happiness. The Hague, Martinus Nijhoff, 1976.
* W. Tatarkievicz. O szczęsciu. Warszawa, 1965;
* Die Frage nach dem Glūck. Stuttgart. 1978.
* Daniel Gilbert, Stumbling on Happiness, Knopf, 2006
* Barbara Ann Kipfer, 14,000 Things to Be Happy About, Workman, 1990/2007 ISBN 978-0-7611-4721-3
* Stefan Klein, The Science of Happiness, Marlowe 2006, ISBN 1-56924-328-X
* Richard Layard, Happiness: Lessons From A New Science, Penguin, 2005.
* David G. Myers, Ph. D The Pursuit of Happiness: Who is Happy—and Why, William Morrow and Co., 1992, ISBN 0-688-10550-5
* Martin E. P. Seligman, Ph. D Authentic Happiness, Free Press 2002, ISBN 0-7432-2298-9
* [[Šv. Augustinas|Saint Augustine]], Confessions, Oxford World’s Classics 1998 ISBN 0-19-283372-3
* Psychological Wellbeing, Hills, P., & Argyle, M. (2002). The Oxford Happiness Questionnaire: a compact scale for the measurement of psychological well-being. Personality and Individual Differences, 33, 1073–1082.
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
== Nuorodos ==
{{Commons|Category:Joy}}
{{Wikiquote}}
* [http://mintys.lt/mintys/mintys-apie-laime Mintys apie laimę]
'''Laimė''' – teigiama [[emocija]], emocijų spektras, jausmas ar būsena, pasireiškianti įvairiais jausmais – pasitenkinimu, [[ramybė|ramybe]], dvasine pusiausvyra, džiugesiu, dideliu, jausmingu [[džiaugsmas|džiaugsmu]]. Tai gyvenimo pilnatvės subjektyvus jausmas, kuris kyla tenkinant dvasinius pažinimo, bendravimo, estetinius ir fiziologinius poreikius, tai idealybės ir esamybės faktinis ar įsivaizduojamas atitikmuo. Laimė susijusi su gyvenimo tikslo ir prasmės klausimais.
 
== Liūdėsys :DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD filosofinė samprata ==
 
=== Eudemonizmas ===
[[Vaizdas:Aristotle_Altemps_Inv8575.jpg|right|thumb|174x174px|
[[Aristotelis]]
]]
Etikos teorijos, kuri gyvenimo tikslu laiko asmeninį laimės siekimą – [[Eudemonizmas|eudemonizmo]] – svarbiausias atstovas [[Aristotelis]] laimę apibrėžė kaip kiekvienos veiklos tikslą, o ne asmens būseną. Jos troškimą skyrė nuo malonumo išgyvenimo. Malonumas negali būti protingos ir laimingos veiklos pagrindas. Vienas gyvenimo būdų, leidžiančių pasiekti eudemoniją, yra teorinė [[egzistencija]]. Ji ieško tikrovės dėsnių, pirmenybę teikia stebėjimui, arba kontempliacijai, plėtoja protingo vidurio dorybes (drąsa, saikingumas, dosnumas).
 
Teoriniame gyvenime žmogui pakanka savęs paties, tai pirmoji laimės alternatyva. Praktiniame gyvenime tobulumas ir autarkija, t. y. savaiminis pakankamumas, įmanomi tik protingai ir teisingai suformuotose socialinėse ir politinio gyvenimo srityse. Tai antroji laimės alternatyva.
 
=== Stoikai ===
[[Stoikai]] laime laikė prigimties ir proto harmoniją, kuri pasiekiama, kai sielos ramybės netrikdo malonumo, nemalonumo, troškimo ir baimės afektai. Laimę lemia dorovinė įžvalga, parodanti, kokia yra daiktų ir veiksmų tikroji vertė. [[Epikūras]] nurodė keturias pagrindines kliūtis, trukdančias pasiekti laimę – tai žmogų persekiojančios dievų, mirties, skausmo baimė ir abejonė, ar laimė pasiekiama. Teisingas gyvenimas be nerimo – ataraksija – ne tik fizinio skausmo nebuvimas, bet ir dvasinis išsivadavimas iš sumaišties, puoselėjant dorybes.
 
=== Krikščionybė ===
[[Krikščionybė]]s tradicijoje laimės sąvoka nagrinėjama siejant ją su amžinybe. [[Tomas Akvinietis]] pabrėžė, kad žmogus yra Dievo globojamas, bet ne nuo Jo priklausomas, turi laisvą valią. Tik visomis pastangomis artėjant prie Dievo, laikantis [[Dešimt Dievo įsakymų|Jo įsakymų]], galima pasiekti laimę. Predestinacija neturėtų tam kliudyti.
 
Šviečiamajame amžiuje laimės problematika kilo proto emancipacijos ir savęs pažinimo kontekste. Mokslinis mąstymas pašalina žmogaus ir jam svetimo pasaulio priešpriešą, taip pat vidinę sielos nedarną, todėl žmogus nebebijo to, ko negali paaiškinti. Jis turi teisę į laimę, kuri, protingai apsvarsčius visuomeninius tikslus, gali būti vis iš naujo siekiama ir formuluojama.
 
=== Naujųjų laikų filosofai ===
[[Vaizdas:Immanuel_Kant_(painted_portrait).jpg|right|thumb|187x187px|
[[Imanuelis Kantas]]
]]
[[Imanuelis Kantas]] atmetė eudemonistinę laimės sampratą kaip stokojančią savarankiškos moralumo reikšmės. Pabrėžė, kad žmogus turi siekti ne būti laimingas, o tapti vertas laimės. Tai būtinai kyla iš [[dorovė]]s dėsnio, kaip kategorinio imperatyvo laikymosi. Kiekvieno elgesio galutinis objektas turėtų būti aukščiausias gėris, kuris apima pirmąjį gėrį – dorybę, arba nuostatą vykdyti pareigą ir tobulą gėrį – laimę. Pasak I. Kanto, laimė – protingos būtybės būvis pasaulyje, kai viskas vyksta pagal jos norą ir valią. Disponuodama nuo moralinės [[laisvė]]s priklausančiu pirmuoju gėriu protinga būtybė tobulu gėriu, arba laime, disponuoja tik iš dalies, nes jis priklauso nuo gyvenimiškų santykių, išorinių aplinkybių, atsitiktinumų. Šią praktinio proto [[Antinomija|antinomiją]] išsprendžia Dievo, kaip aukšč. gėrio galimybės, buvimo postulatas.
 
[[Augustas Komtas]] individualų nesaikingumą ir destruktyvius troškimus traktavo kaip visuotinę gėrio priešybę. Racionali ir individuali laimė gali būti pasiekiama tik paklūstant visuotiniam gėriui – derinant individualius ir visuomeninius poreikius.
 
[[Utilitarizmas|Utilitarizmo]] pradininkas [[Džeremis Benthamas]] teigė, kad laimės reikšmė yra visuomeninė nauda. Būtina suteikti kuo daugiau laimės kuo didesniam žmonių skaičiui.
 
[[Džonas Stiuartas Milis]] pabrėžė, kad kiekvienas individas iš prigimties siekia individualios laimės, todėl visų gerovė yra gėris visiems žmonėms. Veiksmo moralinė kokybė turi būti matuojama padariniais, kuriuos jis gali sukelti, o matas turi būti žmonių, kuriuos minėti padariniai liečia laimės, kaip malonumo didinimas ir nelaimės, kaip nemalonumo mažinimas. Reikia atsižvelgti ne tik į laimės kiekybę, bet ir į kokybę, nes jų vertė skirtinga.
 
=== Egzistencializmas ===
[[Egzistencializmas|Egzistencializmo]] šalininkas [[Karlas Jaspersas]] laimės paieškas nukreipė anapus gėrybių pasaulio ir siejo su filosofiniu gyvenimo būdu, vidinėmis pastangomis, pagalba sau, meditacija vienatvėje arba bendravimu su kitu (egzistencinė komunikacija).
 
[[Vladislovas Tatarkievičius]] semantiškai analizavo laimės sąvoką, išskyrė keturias jos reikšmes – likimas, intensyvus džiaugsmas, aukščiausias gėris, pastovus pasitenkinimas gyvenimo visuma, kurią laikė absoliučia vertybe.
 
[[Antanas Maceina]] laimę suprato kaip absoliutų visko turėjimą. Visumos trokštančio žmogaus nepatenkina dalis, visišką laimę galima tik amžinybėje.
 
[[Juozas Girnius]] laimę apibrėžė kaip daugiaprasmę sąvoką, susijusią su galutiniu žmogaus siekių patenkinimu, kaip paties žmogaus, o ne išorinės tikrovės kategoriją. Teigė, kad savyje aptinkama laimė nepriklauso nuo išorinės sėkmės ar nesėkmės.<ref name=":0" />
 
== Moksliniai tyrimai ==
[[Vaizdas:Flock_of_Seagulls_(eschipul).jpg|thumb|
Pasak kai kurių šaltinių, laimę labai padeda pasiekti treniruotės, tarp jų ir bėgimas. Patariama vis išbandyti naujus sportus ir treniravimo būdus, o ne visą laiką sportuoti pagal tą pačią programą.<ref name="Fox" />
]]
 
Laimę kaip vieną iš savo pagrindinių tyrimų objektų studijuoja [[pozityvioji psichologija]], nauja [[Psichologija|psichologijos]] mokslo šaka. Pasak skirtinguose namuose užaugusių identiškų dvynių tyrimo, 50 % laimingumo lemia [[genai]].<ref name="psych" /> Dar 10 % lemia įvairios pamatuojamos gyvenimo aplinkybės, kaip socioekonominis statusas, šeimyninė padėtis, sveikata, pajamos ir t. t. Likusius 40 % lemia nežinomų faktorių kombinacija ir veiksmai, kuriuos individai sąmoningai daro norėdami tapti laimingesniais.<ref name="psych" /> Kokie tai veiksmai, priklauso nuo paties žmogaus. Pavyzdžiui, ekstravertai tampa laimingesni, kai daug bendrauja. Kiti tyrimai atskleidė, kad vaikus turintys žmonės dažniau sako esą laimingi nei jų neturintys<ref name=":1" /><ref name=":2" />, gebantys „racionalizuoti arba paaiškinti“ socialines ekonomines nelygybes laimingesni, nei to negalintys.<ref name=":3" /> Trumpalaikę gerą savijautą padeda pasiekti treniruotės.<ref name="Fox" />
 
[[JAV]] atliktas tyrimas parodė, kad suaugusiųjų laimingumas didėja žmogui senėjant. Nors senesni žmonės turėjo daugiau sveikatos problemų, jie turėjo mažiau problemų apskritai. Jauni suaugę pranešė apie daugiau pykčio, [[depresija|depresijos]], finansinių problemų, problematiškų santykių ir streso dėl karjeros.<ref name=":4" />
 
=== Santykis su religingumu ===
 
Pasak daugelio skirtingų tyrimų, religingi žmonės vidutiniškai yra laimingesni ir mažiau linkę į stresą.<ref name=":5" /><ref name=":6" /> Įvairios apklausos rodo, kad tikintys žmonės žmonės net du kartus dažniau sako esą „labai laimingi“ nei mažiausiai religingi.<ref name=":7" /> Daugybės socialinių tyrimų analizė atskleidė, kad labai religingi žmonės rečiau vartoja [[narkotikai|narkotikus]], serga depresija, bando [[savižudybė|nusižudyti]], dažniau yra patenkinti savo seksualiniu gyvenimu<ref name=":8" />, labiau pasitiki savimi, geriau save realizuoja<ref name=":9" /> ir yra labiau patenkinti gyvenimu.<ref name=":10" />
 
Nors individo laimingumas ir religingumas teigimai [[koreliacija|koreliuoja]] matuojant [[JAV|Jungtinėse Amerikos Valstijose]], kuri yra, palyginti, religinga valstybė, pasak 2007 m. tyrimo, [[Nyderlandai|Nyderlanduose]] ir [[Danija|Danijoje]], kuriose religingų žmonių procentas yra mažesnis, nėra jokios reikšmingos koreliacijos tarp religingumo ir individualaus laimingumo.<ref name=":11" /> Lyginant valstybes, mažiausiai religingos išsivysčiusios valstybės (Pvz., [[Skandinavija|Skandinavijos šalys]]) turi daug didesnį laimingumo vidurkį nei [[JAV]], kuri iš išsivysčiusių valstybių yra pati religingiausia. Tai galėtų rodyti, kad netikintys žmonės yra mažiau laimingi religingose valstybėse, bet apskritai visuomenė yra laimingesnė tose šalyse, kur didesnė žmonių dalis yra [[ateizmas|ateistai]].<ref name=":12" />
 
=== Laimė socialiniuose tinkluose ===
Skirtingi tyrimai parodė, kad laimė gali persiduoti iš žmogaus į žmogų arba, kitais žodžiais tariant, plisti kaip [[virusas]].<ref name=":13" /><ref name=":14" /> Pasak 2008 m. publikuoto tyrimo, kuriame tyrėjai 20 metų sekė 5000 žmonių, laimingumas plinta tarp artimus ryšius turinčių žmonių – draugų, sutuoktinių, kaimynų, brolių bei seserų. Tyrimas parodė, kad laimingumas [[socialinis tinklas|socialiniame tinkle]] plinta geriau nei nelaimingumas. Be to, įtakos laimei turi ir socialinio tinklo struktūra. Žmonės, kurie buvo tinklo viduryje (turėjo daug draugų, kurie taip pat turėjo daug draugų) buvo ženkliai dažniau laimingi, nei esantys tinklo pakraštyje.<ref name=":15" />
 
== Taip pat skaitykite ==
* [[Eudemonizmas]]
* [[Hedonizmas]]
* [[Utilitarizmas]]
* [[Pozityvioji psichologija]]
 
== Literatūra ==
* [[Bronius Kuzmickas]]. Laimė. Vilnius 1983;
* B. Russell. Žygis i laimę. Vilnius 1999;
* Władysław Tatarkiewicz. Analysis of Happiness. The Hague, Martinus Nijhoff, 1976.
* W. Tatarkievicz. O szczęsciu. Warszawa, 1965;
* Die Frage nach dem Glūck. Stuttgart. 1978.
* Daniel Gilbert, Stumbling on Happiness, Knopf, 2006
* Barbara Ann Kipfer, 14,000 Things to Be Happy About, Workman, 1990/2007 ISBN 978-0-7611-4721-3
* Stefan Klein, The Science of Happiness, Marlowe 2006, ISBN 1-56924-328-X
* Richard Layard, Happiness: Lessons From A New Science, Penguin, 2005.
* David G. Myers, Ph. D The Pursuit of Happiness: Who is Happy—and Why, William Morrow and Co., 1992, ISBN 0-688-10550-5
* Martin E. P. Seligman, Ph. D Authentic Happiness, Free Press 2002, ISBN 0-7432-2298-9
* [[Šv. Augustinas|Saint Augustine]], Confessions, Oxford World’s Classics 1998 ISBN 0-19-283372-3
* Psychological Wellbeing, Hills, P., & Argyle, M. (2002). The Oxford Happiness Questionnaire: a compact scale for the measurement of psychological well-being. Personality and Individual Differences, 33, 1073–1082.
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
== Nuorodos ==
{{Commons|Category:Joy}}
{{Wikiquote}}
* [http://mintys.lt/mintys/mintys-apie-laime Mintys apie laimę]
[[Vaizdas:Aristotle Altemps Inv8575.jpg|thumb|right|130px|[[Aristotelis]]]]
Etikos teorijos, kuri gyvenimo tikslu laiko asmeninį laimės siekimą – [[Eudemonizmas|eudemonizmo]] – svarbiausias atstovas [[Aristotelis]] laimę apibrėžė kaip kiekvienos veiklos tikslą, o ne asmens būseną. Jos troškimą skyrė nuo malonumo išgyvenimo. Malonumas negali būti protingos ir laimingos veiklos pagrindas. Vienas gyvenimo būdų, leidžiančių pasiekti eudemoniją, yra teorinė [[egzistencija]]. Ji ieško tikrovės dėsnių, pirmenybę teikia stebėjimui, arba kontempliacijai, plėtoja protingo vidurio dorybes (drąsa, saikingumas, dosnumas).
[[Antanas Maceina]] laimę suprato kaip absoliutų visko turėjimą. Visumos trokštančio žmogaus nepatenkina dalis, visišką laimę galima tik amžinybėje.
 
[[Juozas Girnius]] laimę apibrėžė kaip daugiaprasmę sąvoką, susijusią su galutiniu žmogaus siekių patenkinimu, kaip paties žmogaus, o ne išorinės tikrovės kategoriją. Teigė, kad savyje aptinkama laimė nepriklauso nuo išorinės sėkmės ar nesėkmės.<ref name=":0">{{VLE|XI|436|[[Jolita Vaišnoraitė]]|Laimė}}</ref>
 
== Moksliniai tyrimai ==
[[Vaizdas:Flock of Seagulls (eschipul).jpg|thumb|Pasak kai kurių šaltinių, laimę labai padeda pasiekti treniruotės, tarp jų ir bėgimas. Patariama vis išbandyti naujus sportus ir treniravimo būdus, o ne visą laiką sportuoti pagal tą pačią programą.<ref name=Fox>[http://www.foxnews.com/story/0,2933,197466,00.html Best Benefit of Exercise? Happiness], Robin Loyd, [[Fox News]], May 30, 2006.</ref>]]
 
Laimę kaip vieną iš savo pagrindinių tyrimų objektų studijuoja [[pozityvioji psichologija]], nauja [[Psichologija|psichologijos]] mokslo šaka. Pasak skirtinguose namuose užaugusių identiškų dvynių tyrimo, 50 % laimingumo lemia [[genai]].<ref name="psych">Sonja Lyubomirsky, David Schkade and Kennon M. Sheldon, [http://www.psych.umn.edu/courses/fall06/macdonalda/psy4960/Readings/LyubomirskySustain_RGP05.pdf "Pursuing Happiness: The Architecture of Sustainable Change, „] Review of General Psychology, Vol. 9, No. 2, 111–131, 2005</ref> Dar 10 % lemia įvairios pamatuojamos gyvenimo aplinkybės, kaip socioekonominis statusas, šeimyninė padėtis, sveikata, pajamos ir t. t. Likusius 40 % lemia nežinomų faktorių kombinacija ir veiksmai, kuriuos individai sąmoningai daro norėdami tapti laimingesniais.<ref name="psych"/> Kokie tai veiksmai, priklauso nuo paties žmogaus. Pavyzdžiui, ekstravertai tampa laimingesni, kai daug bendrauja. Kiti tyrimai atskleidė, kad vaikus turintys žmonės dažniau sako esą laimingi nei jų neturintys<ref name=":1">{{cite web
| url = http://www.economist.com/world/na/PrinterFriendly.cfm?story_id=10924082
| title = The joys of parenthood
| publisher = [[The Economist]]
| date = 2008-03-27
}}</ref><ref name=":2">{{cite book
| first = Arthur C.
| last = Brooks
| year = 2008
| isbn = 978-0465002788
}}</ref>, gebantys „racionalizuoti arba paaiškinti“ socialines ekonomines nelygybes laimingesni, nei to negalintys.<ref name=":3">{{cite web
| title=Conservatives Happier Than Liberals
| first = Jeanna
| last = Bryner |work=LiveScience.com |url=http://www.livescience.com/health/080507-liberal-conservative.html|accessdate=2008-06-18}}</ref> Trumpalaikę gerą savijautą padeda pasiekti treniruotės.<ref name=Fox/>
 
[[JAV]] atliktas tyrimas parodė, kad suaugusiųjų laimingumas didėja žmogui senėjant. Nors senesni žmonės turėjo daugiau sveikatos problemų, jie turėjo mažiau problemų apskritai. Jauni suaugę pranešė apie daugiau pykčio, [[depresija|depresijos]], finansinių problemų, problematiškų santykių ir streso dėl karjeros.<ref name=":4">{{cite web
| first = Shankar
| last = Vedantam
=== Santykis su religingumu ===
 
Pasak daugelio skirtingų tyrimų, religingi žmonės vidutiniškai yra laimingesni ir mažiau linkę į stresą.<ref name=":5">{{cite web
| url = http://news.bbc.co.uk/2/hi/programmes/happiness_formula/4783836.stm
| title = The science of happiness
| date = 2006-04-30
| publisher = BBC
}}</ref><ref name=":6">{{cite web
| url = http://www.time.com/time/magazine/article/0,9171,1015870,00.html
| title = The New Science of Happiness
| publisher = Time
}}</ref> Įvairios apklausos rodo, kad tikintys žmonės žmonės net du kartus dažniau sako esą „labai laimingi“ nei mažiausiai religingi.<ref name=":7">[[:en:Is Religion Dangerous?]] p156, citing [[David Myers]] ''The Science of Subjective Well-Being'' Guilford Press 2007</ref> Daugybės socialinių tyrimų analizė atskleidė, kad labai religingi žmonės rečiau vartoja [[narkotikai|narkotikus]], serga depresija, bando [[savižudybė|nusižudyti]], dažniau yra patenkinti savo seksualiniu gyvenimu<ref name=":8">{{cite journal
| last = Smith
| first = Timothy
| pages = 614–36
| doi = 10.1037/0033-2909.129.4.614
}}</ref>, labiau pasitiki savimi, geriau save realizuoja<ref name=":9">{{cite journal
| last = Hackney
| first = Charles H
| pages = 43–55
| doi = 10.1111/1468-5906.t01-1-00160
}}</ref> ir yra labiau patenkinti gyvenimu.<ref name=":10">{{cite journal
| last = Moreira-Almeida
| first = Alexander
}}</ref>
 
Nors individo laimingumas ir religingumas teigimai [[koreliacija|koreliuoja]] matuojant [[JAV|Jungtinėse Amerikos Valstijose]], kuri yra, palyginti, religinga valstybė, pasak 2007 m. tyrimo, [[Nyderlandai|Nyderlanduose]] ir [[Danija|Danijoje]], kuriose religingų žmonių procentas yra mažesnis, nėra jokios reikšmingos koreliacijos tarp religingumo ir individualaus laimingumo.<ref name=":11">Liesbeth Snoep, [http://springerlink.metapress.com/content/650q541579041625/fulltext.html “Religiousness and happiness in three nations: a research note, „] ''Journal of Happiness Studies'', February 6, 2007.</ref> Lyginant valstybes, mažiausiai religingos išsivysčiusios valstybės (Pvz., [[Skandinavija|Skandinavijos šalys]]) turi daug didesnį laimingumo vidurkį nei [[JAV]], kuri iš išsivysčiusių valstybių yra pati religingiausia. Tai galėtų rodyti, kad netikintys žmonės yra mažiau laimingi religingose valstybėse, bet apskritai visuomenė yra laimingesnė tose šalyse, kur didesnė žmonių dalis yra [[ateizmas|ateistai]].<ref name=":12">Will Wilkinson / The Fly Bottle [http://www.willwilkinson.net/flybottle/2008/05/17/arthur-brooks-on-religion-and-happiness/ Arthur Brooks on Religion and Happiness] (Blogs are usually an inappropriate source to cite; however, this blog cites several academic studies. If someone has journal access, please look at those studies and cite them directly.)</ref>
 
=== Laimė socialiniuose tinkluose ===
Skirtingi tyrimai parodė, kad laimė gali persiduoti iš žmogaus į žmogų arba, kitais žodžiais tariant, plisti kaip [[virusas]].<ref name=":13">{{cite news|url=http://www.nytimes.com/2008/12/05/health/05happy-web.html |title=Strangers May Cheer You Up, Study Says |publisher=New York Times |date=December 5, 2008}}</ref><ref name=":14">Rob Stein, [http://www.washingtonpost.com/wp-dyn/content/article/2008/12/04/AR2008120403537.html “Happiness Can Spread Among People Like a Contagion, Study Indicates, "] ''[[The Washington Post]]'', December 5, 2008, Page A08</ref> Pasak 2008 m. publikuoto tyrimo, kuriame tyrėjai 20 metų sekė 5000 žmonių, laimingumas plinta tarp artimus ryšius turinčių žmonių – draugų, sutuoktinių, kaimynų, brolių bei seserų. Tyrimas parodė, kad laimingumas [[socialinis tinklas|socialiniame tinkle]] plinta geriau nei nelaimingumas. Be to, įtakos laimei turi ir socialinio tinklo struktūra. Žmonės, kurie buvo tinklo viduryje (turėjo daug draugų, kurie taip pat turėjo daug draugų) buvo ženkliai dažniau laimingi, nei esantys tinklo pakraštyje.<ref name=":15">{{cite journal|title=Dynamic Spread of Happiness in a Large Social Network: Longitudinal Analysis Over 20 Years in the Framingham Heart Study |author=[[James H. Fowler]] and Nicholas A. Christakis |url=http://jhfowler.ucsd.edu/dynamic_spread_of_happiness.pdf |journal=British Medical Journal |volume=338 |issue=768 |date=3 January 2009 |doi=10.1136/bmj.a2338|format=PDF|pages=a2338}}</ref>
 
== Taip pat skaitykite ==
334

pakeitimai