|
[[Vaizdas:Leaning tower of pisa 2.jpg|thumb|300px|Bokštas (dešinėje)]]
'''[[Piza|Pizos]] bokštas''' ([[Toskana|Toskanoje]], [[Italija]]) – žymiausias pakrypęs [[pastatas]] pasaulyje. Jo aukštis – 55,8 m.
[[1173]] m. rugjpūčio[[rugpjūčio 9| ]]9 d. Bonanas Pizietis ėmėsi statyti Pizos bokštą – vieną [[architektūra|architektūros]] šedevrų, puošiančių Stebuklų aikštę (Campo dei Miracoli) – taip pat ir [[katedra|katedrą]], krikštyklą ir gyvenamąjį pastatą. [[1178]] m. darbai liovėsi, nes po truputį ėmė svirti ant aliuvinio [[dirvožemis|dirvožemio]] pastatytas [[bokštas]]. Pirmieji trys aukštai, pastatyti vadovaujant Bonanui, pakrypo 0,5 laipsnio į [[šiaurė|šiaurę]], o aukštas, kuriame turėjo būti tarnų kambariai, nebuvo sumūrytas taip, kad per jį eitų statinio ašis. Po šimtmečio vadovaujant Džovaniui di Simonei, vėl buvo imtasi darbo. Šis [[1272]]–[[1278]] m. pastatydino dar tris aukštus. Sumūrijus trečiąjį – šeštąjį aukštus, bokštas ėmė svirti į kitą pusę – pakrypo 0,5 laipsnio į pietus.
. Pirmieji trys aukštai, pastatyti vadovaujant Bonanui, pakrypo 0,5 laipsnio į šiaurę, o aukštas, kuriame turėjo būti tarnų kambariai, nebuvo sumūrytas taip, kad per jį eitų statinio ašis. Po šimtmečio vadovaujant Džovaniui di Simonei, vėl buvo imtasi darbo. Šis 1272–1278 m. pastatydino dar tris aukštus. Sumūrijus trečiąjį – šeštąjį aukštus, bokštas ėmė svirti į kitą pusę – pakrypo 0,5 laipsnio į pietus.
Vėliau statybos darbus lėtino politiniai pokyčiai, kurie baigėsi mūšiu prie Melorijos. [[XIV a.]] pradžioje bokštas vis dar neturėjo viršutinės dalies, kurioje turėjo būti įrengta varpinė. Šią dalį [[1360]]–[[1370]] m. baigė Tomazas Pizanas, trečias ir paskutinis architektas, vadovavęs Pizos bokšto statybai. ▼
▲Vėliau statybos darbus lėtino politiniai pokyčiai, kurie baigėsi mūšiu prie Melorijos. XIV a[[XIV a .|.]] pradžioje bokštas vis dar neturėjo viršutinės dalies, kurioje turėjo būti įrengta varpinė. Šią dalį [[1360]]–[[1370]]1360–1370 m. baigė Tomazas Pizanas, trečias ir paskutinis architektas, vadovavęs Pizos bokšto statybai.
[[Vaizdas:Campanile_pendente_Pisa_100.JPG|thumb|left|Įėjimas]]
Bokštas buvo originalios [[cilindras|cilindro]] formos, šešis jo aukštus juosia kolonados, o viršuje įrengta varpinė. Tačiau nuo tada kai ja imta naudotis, statinys ėmė svirti dar labiau. Dėl to [[1838]]1833 m. architektas Aleksandras dela Gerardeska įsakė atkasti pamatus, kad patikrintų jų ir [[kolona|kolonų]] stabilumą. Deja, į aplink esantį gruntą po to [[vanduo]] ėmė sunktis dar intensyviau, ir situacija pablogėjo. Atlikti tyrimai parodė, kad, jei bokštas būtų nors truputį aukštesnis, jis būtų nuvirtęs iš karto. Praėjusį šimtmetį kasinėjant pamatus aptiktos Bonano Piziečio sarkofagas. Miesto gyventojai jį palaidojo po statiniu, kurį galima vadinti paminklu garsiajam architektui.
== Nuorodos ==
|
