Skulptūra: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Tocekas (aptarimas | indėlis)
rv
Eilutė 1:
[[Vaizdas:David von Michelangelo.jpg|thumb|180px|„Dovydas“ (aut. Mikelandželas, 1501–1504 m.)]]
'''Skulptūra''' – [[menas|meno]] šaka, apimanti erdvinių [[estetika|estetiškų]], meninių objektų kūrimą iš įvairių medžiagų, kopijuojant aplinkoje egzistuojančias formas, sureikšminant ir pabrėžiant tam tikras jų ypatybes arba kuriant abstrakčius objektus, remiantis pagrindinėmis geometrinėmis formomis.
 
Tai – [[dailė|vaizduojamosios dailės]] šaka ir seniausia trimačio meno rūšis. Skulptūra sukuriama pridedant vieną medžiagos masę prie kitos (pvz., [[lipdyba]], [[koliažas]]) arba nuimant medžiagos dalį ([[kalimas]], [[drožyba]]).
 
Svarbiausios skulptūros meninės išraiškos priemonės – formų erdvinė padėtis, proporcijos, siluetas, ritmas, faktūra. Pagal padėtį erdvėje būna apvalioji skulptūra, [[reljefas (skulptūra)|reljefas]], pagal funkciją – paminklinė, dekoratyvinė, kamerinė skulptūra, smulkioji skulptūra. Svarbiausios skulptūros formos: statula, skulptūrinė grupė, biustas, galva, torsas, medalis, plaketė, gema.
 
== Skulptūrų medžiaga ==
Paprastai skulptūros daromos iš patvarios ir dažniausiai brangios medžiagos, siekiant, kad išsilaikytų kaip galima ilgiau. Dažniausiai naudota [[bronza]], [[klintis]], [[granitas]]. Labai brangios – iš [[smaragdas|smaragdo]], [[dramblio kaulas|dramblio kaulo]], [[auksas|aukso]], [[sidabras|sidabro]]. Masinei skulptūrų gamybai naudojamos pigesnės medžiagos – [[stiklas]], kietas medis ([[ąžuolas]], [[bukmedis]], [[liepa]]), taip pat [[molis]], [[cinkas]], [[marmuras]] ir kita.
 
Paprastai skulptūros daromos iš patvarios ir dažniausiai brangios medžiagos, siekiant, kad išsilaikytų kaip galima ilgiau. Dažniausiai naudota [[bronza]], [[klintis]], [[granitas]]. Labai brangios – iš [[smaragdas|smaragdo]], [[dramblio kaulas|dramblio kaulo]], [[auksas|aukso]], [[sidabras|sidabro]]. Masinei skulptūrų gamybai naudojamos pigesnės medžiagos – [[stiklas]], kietas medis ([[ąžuolas]], [[bukmedis]], [[liepa]]), taip pat [[molis]], [[cinkas]], [[marmuras]] ir kita.
Dažnai skulptūros yra dažomos, tačiau dažai išlieka žymiai trumpiau.
 
<!--
Dažnai skulptūros yra dažomos, tačiau dažai išlieka žymiai trumpiau.<!--
 
== Skulptūrų tipai ==
-->
 
== Istorija ==
 
=== Azija ===
[[Vaizdas:Liao Dynasty - Guan Yin statue.jpg|thumb|180px|„Bodisatva Guanyin“, XI–XII a. Kinijos skulptūra]]
Kinijoje skulptūra atsirado ne vėliau, kaip maždaug 10 000 m. pr. m. e. Tačiau didesnis susidomėjimas skulptūra egzistavo tik keliuose perioduose.
 
[[Vaizdas:Liao Dynasty - Guan Yin statue.jpg|thumb|180px| „Bodisatva Guanyin“, XI–XII a. Kinijos skulptūra]]
Pirmasis periodas, iš kurio išlikę daug šio meno dirbinių, yra [[Džou dinastija]] (1050–771 m. pr. m. e.), žinomas lietų [[Bronza|bronzinių]] laivų statulėlėmis. Skulptūra buvo populiari ir [[Hanų dinastija|Hanų dinastijos]] laikotarpiu (206 m. pr. m. e. – 220 m.), iš kurio yra išlikusi [[Terakotinė armija]].
 
Kinijoje skulptūra atsirado ne vėliau, kaip maždaug 10 000 m. pr. m. e. Tačiau didesnis susidomėjimas skulptūra egzistavo tik keliuose perioduose.
Pirmosios [[Budizmas|budistinės]] skulptūros Kinijoje aptinkamos [[Trys valstybės (Kinija)|Trijų valstybių]] periodu (III a.)
 
Pirmasis periodas, iš kurio išlikę daug šio meno dirbinių, yra [[Džou dinastija]] (1050–771 m. pr. m. e.), žinomas lietų [[Bronza|bronzinių]] laivų statulėlėmis. Skulptūra buvo populiari ir [[Hanų dinastija|Hanų dinastijos]] laikotarpiu (206 m. pr. m. e. – 220 m.), iš kurio yra išlikusi [[Terakotinė armija]].
Skulptūros aukso amžiumi Kinijoje laikomas [[Tangų dinastija|Tangų dinastijos]] laikotarpis.
 
Pirmosios [[Budizmas|budistinės]] skulptūros Kinijoje aptinkamos [[Trys valstybės (Kinija)|Trijų valstybių]] periodu (III a.)
Japonijoje vienos iš pirmųjų šiuo metu žinomų skulptūrų – molinės [[Dogu]] statulėlės – pasirodė maždaug 14 tūkst. m. pr. m. e. Vėliau pagrindinė tema buvo [[budizmas]].
 
Skulptūros aukso amžiumi Kinijoje laikomas [[Tangų dinastija|Tangų dinastijos]] laikotarpis.
Indijoje pirmos žinomos skulptūros yra iš [[Indo slėnio civilizacija|Indo civilizacijos]] laikotarpio, rastos dab. Pakistano teritorijoje. Dauguma Indijos skulptūrų taip pat yra religinės tematikos – budizmo, [[Džainizmas|džainizmo]], [[Induizmas|induizmo]]. Vienos žinomiausių – [[Eloros olos|Eloros olų]] ir [[Adžantos olos|Adžantos olų]] ansambliai.
 
Japonijoje vienos iš pirmųjų šiuo metu žinomų skulptūrų – molinės [[Dogu]] statulėlės – pasirodė maždaug 14 tūkst. m. pr. m. e. Vėliau pagrindinė tema buvo [[budizmas]].
Centrinėje Azijoje buvo paplitusios [[Greko-Budizmas|Greko-Budistinės]] kultūros skulptūros. Čia atsirado pirmosios realistiškos [[Buda|Budos]] skulptūros, ir toks jo vaizdavimas vėliau tapo kanoniniu. Pirmosios greko-budistinės skulptūros aptiktos dab. Afganistane ir datuojamos 250–130 m. pr. m. e.
 
Indijoje pirmos žinomos skulptūros yra iš [[Indo slėnio civilizacija|Indo civilizacijos]] laikotarpio, rastos dab. Pakistano teritorijoje. Dauguma Indijos skulptūrų taip pat yra religinės tematikos – budizmo, [[Džainizmas|džainizmo]], [[Induizmas|induizmo]]. Vienos žinomiausių – [[Eloros olos|Eloros olų]] ir [[Adžantos olos|Adžantos olų]] ansambliai.
=== Afrika ===
[[Vaizdas:GreenHead01-AltesMuseum-Berlin.png|thumb|180px|left|„Žalioji galva“, Egiptas, 500 m. pr. m. e., saugoma Altes muziejuje Berlyne]]
Afrikoje skulptūra istoriškai yra populiariausia vaizduojamojo meno rūšis. Dažniausiai naudojama medžiaga yra [[medis]], tačiau taip pat pasitaiko skulptūrų iš [[Dramblio kaulas|dramblio kaulo]], kaulo, akmens, [[molis|molio]], metalo.
 
Centrinėje Azijoje buvo paplitusios [[Greko-Budizmas|Greko-Budistinės]] kultūros skulptūros. Čia atsirado pirmosios realistiškos [[Buda|Budos]] skulptūros, ir toks jo vaizdavimas vėliau tapo kanoniniu. Pirmosios greko-budistinės skulptūros aptiktos dab. Afganistane ir datuojamos 250–130 m. pr. m. e.
Vakarų Afrikoje seniausios žinomos skulptūros atrastos Nigerijoje ir datuojamos maždaug 500 m. pr. m. e. Šios Afrikos dalies skulptūrai būdingi ištęsti kūnai, kampuoti veidai. Pagrindinė paskirtis – religiniai ritualai.
 
=== Afrika ===
Centrinės Afrikos skulptūros išsiskiria širdies formos veidais.
 
[[Vaizdas:GreenHead01-AltesMuseum-Berlin.png|thumb|180px|left| „Žalioji galva“, Egiptas, 500 m. pr. m. e., saugoma Altes muziejuje Berlyne]]
Rytų Afrikoje skulptūra nėra tokia populiari. Šiam regionui būdingi žmogaus formos mediniai stulpai, dekoruoti geometrinėmis figūromis, o jų viršuje išdrožinėti gyvūnai, žmonės, įvairūs objektai.
 
Afrikoje skulptūra istoriškai yra populiariausia vaizduojamojo meno rūšis. Dažniausiai naudojama medžiaga yra [[medis]], tačiau taip pat pasitaiko skulptūrų iš [[Dramblio kaulas|dramblio kaulo]], kaulo, akmens, [[molis|molio]], metalo.
Pietų Afrikoje seniausios skulptūros datuojamos 400–600 m. Tai molinės statulos cilindrinėmis galvomis, turinčios tiek žmogaus tiek ir gyvūnų bruožų.
 
Vakarų Afrikoje seniausios žinomos skulptūros atrastos Nigerijoje ir datuojamos maždaug 500 m. pr. m. e. Šios Afrikos dalies skulptūrai būdingi ištęsti kūnai, kampuoti veidai. Pagrindinė paskirtis – religiniai ritualai.
[[Senovės Egiptas|Egipte]] buvo populiarūs monumentai, vaizduojantys [[Egipto religija|dievus]] ir [[Faraonas|faraonus]]. Kaip ir likusiame Egipto mene, egzistavo griežtos skulptūros taisyklės. Vyrų statulos būdavo tamsesnės už moterų, sėdinčių žmonių rankos turėjo būti padėtos ant kelių. Kiekvieno dievo vaizdavimui egzistavo dar papildomos atskiros taisyklės. Darbai būdavo vertinami ir pagal tai, kiek prisilaikyta taisyklių. Dėl šios priežasties per tris tūkstančius metų skulptūros menas Egipte beveik nepasikeitė. Vieninteliu [[Echnatonas|Echnatono]] ir [[Nefertitė]]s valdymo periodu buvo skatinamas kitoks, realistiškesnis menas.
 
Centrinės Afrikos skulptūros išsiskiria širdies formos veidais.
=== Europa ===
 
<!--
Rytų Afrikoje skulptūra nėra tokia populiari. Šiam regionui būdingi žmogaus formos mediniai stulpai, dekoruoti geometrinėmis figūromis, o jų viršuje išdrožinėti gyvūnai, žmonės, įvairūs objektai.
 
Pietų Afrikoje seniausios skulptūros datuojamos 400–600 m. Tai molinės statulos cilindrinėmis galvomis, turinčios tiek žmogaus tiek ir gyvūnų bruožų.
 
[[Senovės Egiptas|Egipte]] buvo populiarūs monumentai, vaizduojantys [[Egipto religija|dievus]] ir [[Faraonas|faraonus]]. Kaip ir likusiame Egipto mene, egzistavo griežtos skulptūros taisyklės. Vyrų statulos būdavo tamsesnės už moterų, sėdinčių žmonių rankos turėjo būti padėtos ant kelių. Kiekvieno dievo vaizdavimui egzistavo dar papildomos atskiros taisyklės. Darbai būdavo vertinami ir pagal tai, kiek prisilaikyta taisyklių. Dėl šios priežasties per tris tūkstančius metų skulptūros menas Egipte beveik nepasikeitė. Vieninteliu [[Echnatonas|Echnatono]] ir [[Nefertitė]]s valdymo periodu buvo skatinamas kitoks, realistiškesnis menas.
 
=== Europa ===<!--
 
==== Antika ====
eilutė 57 ⟶ 60:
-->
 
==== Lietuva ====
{{plačiau|Skulptūra Lietuvoje}}
Liaudies skulptūra yra viena iš gausiausių Lietuvos liaudies dailės šakų. Skulptūros (dažniausiai nedidelės; apvaliosios ir reljefinės) drožiamos daugiausia iš medžio; būdinga religinė tematika, liaudies tipažas, frontalumas, apibendrintos formos (detaliau modeliuojama tik priekinė figūros dalis ir veidas), polichromija.
 
Seniausi skulptūros kūriniai (Narvos kultūros radiniai) [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje žinomi iš [[Neolitas|neolito]]. Antropomorfiniai atvaizdai (medinė skulptūra iš [[Šventoji|Šventosios]], [[Gintaras|gintarinės]] žmonių figūrėlės iš [[Juodkrantė]]s lobio) apibendrinti, ženkliški; zoomorfiniai (briedės galva, vandens paukščių atvaizdai) – išraiškingesni, plastiškai įprasminantys natūrą. Žalvario ir geležies amžiaus baltų genčių skulptūros ypatybes atspindi skulptūriškai modeliuoti ir dekoruoti papuošalai.
Liaudies skulptūra yra viena iš gausiausių Lietuvos liaudies dailės šakų. Skulptūros (dažniausiai nedidelės; apvaliosios ir reljefinės) drožiamos daugiausia iš medžio; būdinga religinė tematika, liaudies tipažas, frontalumas, apibendrintos formos (detaliau modeliuojama tik priekinė figūros dalis ir veidas), polichromija.
 
XIII–[[XIV a.]] skulptūros kūriniuose pynėsi [[Vakarų Europa|V. Europos]] [[Dailė|dailės]] įtaka ir vietos tradicijos.
Seniausi skulptūros kūriniai (Narvos kultūros radiniai) [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje žinomi iš [[Neolitas|neolito]]. Antropomorfiniai atvaizdai (medinė skulptūra iš [[Šventoji|Šventosios]], [[Gintaras|gintarinės]] žmonių figūrėlės iš [[Juodkrantė]]s lobio) apibendrinti, ženkliški; zoomorfiniai (briedės galva, vandens paukščių atvaizdai) – išraiškingesni, plastiškai įprasminantys natūrą. Žalvario ir geležies amžiaus baltų genčių skulptūros ypatybes atspindi skulptūriškai modeliuoti ir dekoruoti papuošalai.
 
[[XVI a.]] pr. atsirado renesansinių skulptūrų, jas kūrė daugiausiai italų skulptoriai [[Žygimantas Senasis|Žygimanto Senojo]], [[Bona Sforca|Bonos Sforcos]], [[Žygimantas Augustas|Žygimanto Augusto]] dvaruose. Paplito akmeniniai skulptūriniai antkapiai, portretiniai medaliai.
XIII–[[XIV a.]] skulptūros kūriniuose pynėsi [[Vakarų Europa|V. Europos]] [[Dailė|dailės]] įtaka ir vietos tradicijos.
 
Nuo [[XVII a.]] vid. skulptūroje vis labiau įsigalėjo baroko bruožai (antikine daile paremta plastinė išraiška, sudėtinga dinamiška kompozicija, gausus įvairus dekoras). XVII a. į Lietuvą buvo įvežama ir artimų renesanso stilistikai baroko skulptūrų. [[XVIII a.]] baroko skulptūroje išryškėjo [[Vokietija|Vokietijos]] ir [[Austrija|Austrijos]] dailės įtaka; sustiprėjo ekspresyvumas, silueto tapybiškumas, atsirado figūrų ištęstumo, hipertrofuotų judesių, dažnai naudojama polichromija. XVIII a. lietuvių skulptūroje atsirado rokoko stilistinių tendencijų (Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčios skulptūrinis dekoras; Smilgių, Pakruojo rajonuose bažnyčios didysis altorius), bet rokokas Lietuvos skulptūroje netapo savarankišku stiliumi (jo elementai tik papildė baroko stilistinę sistemą, suteikdami XVIII a. Lietuvos skulptūrai teatrališkumo).
[[XVI a.]] pr. atsirado renesansinių skulptūrų, jas kūrė daugiausiai italų skulptoriai [[Žygimantas Senasis|Žygimanto Senojo]], [[Bona Sforca|Bonos Sforcos]], [[Žygimantas Augustas|Žygimanto Augusto]] dvaruose. Paplito akmeniniai skulptūriniai antkapiai, portretiniai medaliai.
 
[[1803]] m. [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]] įkurta skulptūros katedra (jai iš pradžių vadovavo Andrius Le Brenas, vėliau – Kazimieras Jelskis).<!--
Nuo [[XVII a.]] vid. skulptūroje vis labiau įsigalėjo baroko bruožai (antikine daile paremta plastinė išraiška, sudėtinga dinamiška kompozicija, gausus įvairus dekoras). XVII a. į Lietuvą buvo įvežama ir artimų renesanso stilistikai baroko skulptūrų. [[XVIII a.]] baroko skulptūroje išryškėjo [[Vokietija|Vokietijos]] ir [[Austrija|Austrijos]] dailės įtaka; sustiprėjo ekspresyvumas, silueto tapybiškumas, atsirado figūrų ištęstumo, hipertrofuotų judesių, dažnai naudojama polichromija. XVIII a. lietuvių skulptūroje atsirado rokoko stilistinių tendencijų (Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčios skulptūrinis dekoras; Smilgių, Pakruojo rajonuose bažnyčios didysis altorius), bet rokokas Lietuvos skulptūroje netapo savarankišku stiliumi (jo elementai tik papildė baroko stilistinę sistemą, suteikdami XVIII a. Lietuvos skulptūrai teatrališkumo).
 
[[1803]] m. [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]] įkurta skulptūros katedra (jai iš pradžių vadovavo Andrius Le Brenas, vėliau – Kazimieras Jelskis).
<!--
 
=== Amerikos ===
eilutė 78 ⟶ 79:
-->
 
== Šaltiniai ==
* {{TLE|4|}}
 
* {{TLE|4|}}
{{menas-stub}}
{{Commons|Category:Sculptures|no=T}}
 
[[Kategorija:Skulptūra| ]]
[[Kategorija:Vaizduojamasis menas]]
{{Link FA|cahe}}
 
{{Link FA|heca}}
{{Link FA|ca}}
 
[[ml:ശില്‍പകല]]