Tundra: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Stryn (aptarimas | indėlis)
S Atmestas 77.221.95.183 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo keitimas)
Regina Ku. (aptarimas | indėlis)
S papildyta
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Tundra coastal vegetation Alaska.jpg|thumb|260px|Vasara tundroje. [[Aliaska]]]]
 
[[Vaizdas:800px-Map-Tundra.png|thumb|260px|Tudros gamtinė zona]] .
'''Tundra''' – gamtinė zona, kurioje neauga [[miškas|miškai]] ir yra [[amžinasis įšalas]]. Beveik visi tundros plotai yra [[Europa|Europos]], [[Azija|Azijos]] ir [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] šiaurėje. Į šiaurę nuo tundros yra [[arktinių dykumų zona]], o pietuose tundra palaipsniui, per [[miškatundrė|miškatundrę]], pereina į vidutinės juostos miškų zoną.
 
Tundros klimatas šaltas: [[žiema]] ilga (iki 8 mėnesių) ir žvarbi, o [[vasara]] trumpa ir vėsi, nors tuo metu daug parų trunka [[poliarinė diena]]. Šilčiausio mėnesio (liepos) vidutinė temperatūra ne aukštesnė kaip +10 °C. Vegetacijos laikotarpis 50–100 dienų. Kritulių mažai (200–400 mm), bet dangus tiek žiemą, tiek vasarą dažniausiai debesuotas. [[sniegas|Sniego]] danga labai plona. Vasarą pašalas išeina tik iš paties viršutinio dirvos sluoksnio – 0,5–1,5 m gylio. Dirvožemiai tundros glėjiniai. Tundroje daug [[pelkė|pelkių]] ir [[ežeras|ežerų]]. Būdinga augalija – [[samanos]], [[kerpės]] ([[elninė šiurė]] ir kt.), žemaūgės [[žolė]]s, [[krūmas|krūmai]] ir puskrūmiai ([[bruknė]]s, [[tekšė]]s, [[beržas keružis]]). Gyvūnų nėra daug; būdingiausi: [[šiauriniai elniai]], [[poliarinės lapės]], [[avijaučiai]] ([[Kanada|Kanadoje]] ir [[Grenlandija|Grenlandijoje]]), [[lemingas|lemingai]], [[baltoji kurapka|baltosios kurapkos]]. Vasarą į tundrą atskrenda daug paukščių: [[žąsys|laukinių žąsų]], [[antis|ančių]]. Pagrindiniai verslai – [[žvejyba]], [[medžioklė]], [[elnininkystė|elnių auginimas]].
 
'''Tundra'''  – gamtinė zona apimanti 11,563,300 km2 plotą , kurioje neauga [[miškas|miškai]] ir yra [[amžinasis įšalas]]. Beveik visi tundros plotai yra [[Europa|Europos]], [[Azija|Azijos]] ir [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] šiaurėje. Į šiaurę nuo tundros yra [[arktinių dykumų zona]], o pietuose tundra palaipsniui, per [[miškatundrė|miškatundrę]], pereina į vidutinės juostos miškų zoną.
Aukštikalnėse yra [[kalnų tundra|kalnų tundros]] zona.
==Klimatas==
Tundros klimatas šaltas: [[žiema]] ilga (iki 8 mėnesių) ir žvarbi, o [[vasara]] trumpa ir vėsi, nors tuo metu daug parų trunka [[poliarinė diena]]. Šilčiausio mėnesio (liepos) vidutinė temperatūra ne aukštesnė kaip +10  °C. Vegetacijos laikotarpis 50–100 dienų. Kritulių mažai (200–400 mm), bet dangus tiek žiemą, tiek vasarą dažniausiai debesuotas. [[sniegas|Sniego]] danga labai plona. Vasarą pašalas išeina tik iš paties viršutinio dirvos sluoksnio  – 0,5–1,5  m gylio. Dirvožemiai tundros glėjiniai. Tundroje daug [[pelkė|pelkių]] ir [[ežeras|ežerų]]. BūdingaAukštikalnėse augalija –yra [[samanos]],kalnų [[kerpės]] ([[elninė šiurė]] ir kt.), žemaūgės [[žolė]]s, [[krūmastundra|krūmai]]kalnų ir puskrūmiai ([[bruknėtundros]]s, [[tekšė]]s, [[beržas keružis]]). Gyvūnų nėra daug; būdingiausi: [[šiauriniai elniai]], [[poliarinės lapės]], [[avijaučiai]] ([[Kanada|Kanadoje]] ir [[Grenlandija|Grenlandijoje]]), [[lemingas|lemingai]], [[baltoji kurapka|baltosios kurapkos]]. Vasarą į tundrą atskrenda daug paukščių: [[žąsys|laukinių žąsų]], [[antis|ančių]]. Pagrindiniai verslai – [[žvejyba]], [[medžioklė]], [[elnininkystė|elnių auginimas]]zona.
 
 
==Dirvožemis==
 
 
[[Dirvožemis]] yra glėjinis. Dažniausiai pelkėtas ir plonas (sluoksnio storis kartais nesiekia nė 5 cm), turi mažai (1–2 %) puvenų, bet daug rūgščių. Tokias savybes jis įgavo dėl tundros klimato (žema temperatūra, didelis [[santykinis oro drėgnumas]]) ir podirvio [[amžinasis įšalas|amžinojo įšalo]]. Augalų likučiai nespėja supūti ir virsta [[durpės|durpėmis]].
 
Dirvožemis sukaustytas daugiamečio įšalo, nuo šalčio jis pleišėja, formuojasi poligoniniai gysliniai ledai. Virš jų vasarą būna drėgniau, auga daugiau augalų. Tačiau tarp ledinių gyslų sausesni plotai lieka pliki, vėjo nugairinti. Tokia „dėmėtoji“ tundra – tai pereinamasis landšaftas iš arktinės dykumos į tikrąją tundrą.
 
 
==Augalija==
 
 
[[Augalija]] skurdi. Tarp gyslinių ledų, yra daug nuolat žaliuojančių augalų , kurie pavasarį, atšilus iš kart pradeda [[fotosintezė|fotosintezę]] negaišdami brangaus laiko vegetaciniams organams auginti. Geriau išnaudoti ribotus šilumos išteklius augalams tundroje padeda tai, kad jie auga pačia pažeme, leidžia šaknis tik šilčiausiame viršutiniame sluoksnyje, kad aplink juos susidaro kupsteliai, absorbuojantys daugiau labai įkypai krintančių saulės spindulių. Net ir ten, kur paviršiuje drėgmės yra per daug, augalai prisitaikę ištverti fiziologinę sausrą: jų lapai smulkūs, su pūkuotu arba vaškiniu paviršiumi.
 
Būdinga augalija – [[samanos]], [[kerpės]] ([[elninė šiurė]] ir kt.), žemaūgės [[žolė]]s, [[krūmas|krūmai]] ir puskrūmiai [[bruknė]]s, [[tekšė]]s, [[beržas keružis]]).
 
 
==Gyvūnija==
 
 
Tundroje labai daug uogomis mintančių paukščių – tai [[baltoji kurapka|baltosios kurapkos]], [[baltasis apuokas|baltieji apuokai]]. Vasarą į tundrą atskrenda daug paukščių: [[žąsys|laukinių žąsų]], [[antis|ančių]], [[gulbė|gilbių]], [[žąsis|žąsų]],[[gaga|gagų]] ir kt.
 
Gyvūnų nėra daug; būdingiausi: [[šiauriniai elniai]], [[poliarinės lapės]], [[baltasis kiškis|baltieji kiškiai]], [[avijaučiai]] ([[Kanada|Kanadoje]] ir [[Grenlandija|Grenlandijoje]]), [[lemingas|lemingai]] (pelės margutės).
 
Tundroje gyvūnams trūksta gerų priedangų, jie negali čia rausti urvų žiemai, todėl labai įprastos sezoninės migracijos. Dėl ilgos poliarinės dienos tundros gyvūnų aktyvumas didesnis negu kitur, - jie čia greičiau auga ir bręsta.
 
 
==Verslai==
 
 
Pagrindiniai verslai – [[žvejyba]], [[medžioklė]], [[elnininkystė|elnių auginimas]].
 
== Literatūra ==
 
 
* A. Baslykas, "Žemė – žmonijos buveinė", Vilnius "Mokslas", 1985 m.
 
* S. Agapovas, S. Sokolovas, D. Tichomirovas, "Geografijos žodynas", Kaunas "Šviesa", 1972 m.
 
{{Commons|Category:Tundra}}