Erazmas Roterdamietis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Legobot (aptarimas | indėlis)
S Bot: Migrating 1 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q43499 (translate me)
Ignas752 (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 33:
Erazmas Roterdamietis gimė [[Roterdamas|Roterdame]] išsilavinusio bažnyčios tarno šeimoje. Erazmas – tai slapyvardis, kuris graikų k. reiškia „mylimasis, geidžiamasis“. Vėliau prie šio graikiškos kilmės vardo buvo pridėtas jo vertimas į lotynų k. – Desiderius. Pradinių mokslo žinių Erazmas sėmėsi Deventeryje. Paskui, sekdamas vyresniojo brolio Piterio pėdomis, įstojo į augustinų vienuolyną. Čia mėgino užsiiminėti tapyba, knygų iliustravimu, rašė lotyniškas bukolines eiles, traktatus. Po penkerių metų išėjęs iš vienuolyno, buvo vyskupo sekretoriumi, lankėsi įvairių vienuolynų bibliotekose, gilindamasis į ankstyvosios krikškščionybės problemas. Pagaliau, jausdamas žinių trūkumą, Erazmas išvyko į [[Paryžius|Paryžių]], [[Sorbonos universitetas|Sorbonos universitete]] studijavo teologiją.
 
Tolesnis jo gyvenimas – tai nuolatinės kelionės po visą [[Europa|Europą]]. [[1500]] m. apsilankęs [[AnglijaNyderlandai|AnglijojeNyderlanduose]], jis susidraugavo su [[Tomas Moras|Tomu Moru]]. [[1502]] – [[1504]] m., dirbdamas Leveno universitete Nyderlanduose, gilinosi į [[Biblija|Biblijos]] tekstą, išmoko graikų ir hebrajų kalbas. Patyręs, kad senasis graikų kalbos tarimas labai skyrėsi nuo naujojo, Erazmas filologiškai pagrindė senąjį tarimą. Vėliau šiuos filologinius tyrimus apibendrino dialoge „Apie taisyklingą [[Graikų kalba|graikų]] ir [[Lotynų kalba|lotynų]] kalbų tarimą“ ([[1526]] m.). Mokėdamas senąsias kalbas, Erazmas rinko antikos autorių rankraščius, juos filogiškai apdorodavo ir skelbdavo. [[1506]] m. lankantis [[Italija|Italijoje]], jam kilo sumanymas parengti ir išleisti ne tik visus antikinės literatūros kūrinius, bet ir hebrajų bei chaldėjų raštų rinkinius. Realizuodamas šį sumanymą, jis parengė spaudai ir išleido [[Plautas|Plauto]], [[Tenrencijaus|Tenrencijaus]], [[Seneka|Senekos]] ir kitų autorių raštus. Gyvendamas [[Bazelis|Bazelyje]] ([[Šveicarija]]), Erazmas užbaigė seniai pradėtas [[Biblija|Biblijos]] teksto studijas ir parengė naują, moksliškai argumentuotą [[Naujasis Testamentas|Naujojo Testamento]] originalo ir jo vertimo į lotynų kalbą leidimą ([[1516]] m.). Tai buvo didžiulis darbas, atliktas pagal [[humanizmas|humanistinės]] filologijos principus, atskleidęs visas [[Viduramžiai|viduramžių]] scholastų falsifikacijas. Jis išgarsino Erazmą visoje [[Europa|Europoje]], su juo ėmė susirašinėti žymiausi to meto mokslo ir valstybės veikėjai. Pagaliau vėl grįžęs į [[Nyderlandai|Nyderlandus]], jis vadovavo Leveno universiteto teologijos katedrai, organizavo senųjų kalbų studijas. Tačiau, plintant Reformacijai, prieš Erazmą, kuris buvo laikomas šio sąjūdžio pirmtaku, pradėjo sukilti krikščionybės ortodoksai. [[Levenas|Levene]] susibūrus [[Martynas Liuteris|M. Liuterio]] priešams, Erazmas [[1521]] m. išvyko į [[Bazelis|Bazelį]]. Nuo to laiko [[Šveicarija]] tapo antrąja tėvyne. Tačiau čia jis įsivėlė į aršią polemiką su [[Martynas Liuteris|M. Liuteriu]], kilo konfliktas, ir jis atsiribojo nuo Reformacijos. Kai [[Bazelis|Bazelyje]] įsigalėjo [[Martynas Liuteris|M. Liuterio]] šalininkai, Erazmas persikėlė į [[Fribūras|Fribūrą]]. Paskutiniais gyvenimo metais jis vėl grįžo į [[Bazelis|Bazelį]] ir čia mirė.
 
== Kūryba ==
[[Vaizdas:Hans Holbein d. J. 047.jpg|thumb|left|Erazmas Roterdamietis ]]
 
Erazmo darbai buvo žinomi visoje [[Europa|Europoje]]. Jis kritikavo tamsumą, visuomenės trūkumus, aukštino laisvą, protingą žmogų. Net šešios jo knygos pateko į [[draudžiamų knygų sąrašai|draudžiamų knygų sąrašus]]. Jis nuolatos vertė tekstus iš graikų kalbos, skelbdavo senus, mažai kam žinomus praeities autorių darbus.
 
Erazmo Roterdamiečio literatūrinis palikimas labai gausus ir įvairus. Iš grožinių jo veikalų reikšmingiausi yra [[1509]] m. Anglijoje su nepaprastu įkvėpimu parašyta [[satyra]] „Pagiriamasis žodis kvailybei“ išleista [[1511]] m. Paryžiuje, dialogų rinkinys „Laisvi pokalbiai“ (''Colloquia familiaria'', rašyti [[1518]] – [[1535]] m.). Vienas iš labiausiai žinomų kūrinių – didžiulis iš antikos autorių raštų surinktų posakių ir priežodžių, patarlių ir sentencijų rinkinys „Patarlės“ (''Adagia'', [[1500]] m.), satyrinis prieš popiežių nukreiptas dialogas „Julijus, neįsileistas į dangų“ ir kt.