Vyborgo operacija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Naujas puslapis: thumb|300px|right|Suomių karinės pozicijos '''Vyborgo operacija''' - tai kruviniausias Suomija karas su Soviet... |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 7:
Pirmąją operacijos savaitę puolimas vyko labai sėkmingai. Sovietinės kariuomenės pagrindinio smūgio ruože atsidūrusių suomių 10-oji pėstininkų divizija buvo nublokšta 10-15 km nuo fronto linijos. Per 2-3 d. 21-osios armijos daliniai pasiekė pagrindinę suomių įtvirtinimų liniją ir birželio 14-osios rytą Kuuturselkės kaimo rajone ją pralaužė. Siekdamas likviduoti pralaužimą [[Mannerheimas]] pasiuntė savo pagrindinį rezervą - vienintelę suomių kariuomenės šarvuočių bei tankų diviziją, kuriai tuo metu vadovavo išgarsėjęs generolas Lagusas. Birželio 16-ąją Mannerheimas buvo priverstas duoti įsakymą dėl bendro atsitraukimo prie Vyborgo ir Vuosalmio per 50-80 km buo buvusios gynybos linijos. Neatmestina, kad [[Josifas Stalinas|Stalinas]] tikėjosi sutriuškinti Suomijos kariuomenę puolimu Karelijos sąsmaukoje ir toliau, į Suomijos gilumą. Taigi Karelija paskui pati turėjusi "nukristi jam į rankas". Paėmus [[Vyborgas|Vyborgą]], viskas tik prasidėjo. Kovų lauke padėtis pradėjo sparčiai keistis. Puikiai parengtas sovietinės kariuomenės puolimas pradėjo išsikvėpti. Kita vertus, Vokietija savo žūstančiai sąjungininkei nedelsdama suteikė efektyvią pagalbą. Birželio 19 d. torpediniais kateriais į Suomiją atgabenta 9000 rankinių prieštankinių granatsvaidžių. Po 3 d. jų atsiųsta dar 5000. Netikėtai ir masiškai buvo panaudojus šį naująjį tos epochos ginklą pasiektas operatyvinio masto efektas. Be forsuoto ginkluotės tiekimo, Vokietija suomių vadovybei patikėjo ir savo kovinius dalinius. Nuo birželio 20 ir 23 d. jūra į Suomiją atvyko 303-ioji "šturmo brigada", kuri turėjo 42 savaeigius pabūklus Stug-40/42.
Vykdydama direktyvą Nr.74 [[Leningradas|Leningrado]] fronto kariuomenė pradėjo puolimą nuo Vyborgo [[Imatra|Imatros]]-[[Lappeenranta|Lappeenrantos]] link. Per praėjusias 12 d. Raudonosios armijos divizijos, be pertraukos puldamos pasistūmėjo 70-80 km. Nuo Vyborgo iki Inhatalos tiesai linija tik 15 km. Bet pasislinkti tuos 15 km taip ir nepavyko. 1944 m. birželio pabaigoje prie šių jokiame žemėlapyje nepažymėtų vietovių įsiplieskė pačios didžiausios kautynės per visą Sovietų Sąjungos-Suomijos trijų karų [[Istorija|istoriją]]. Sutelkusi prasiveržimo ruože šiauriau Talio 10 šaulių sovietinė kariuomenė iki birželio 25 d. pralaužė suomių gynybą ir prasiskvernė į 4-6 km gylį. Pasistūmėti toliau nepavyko. Negana, to, kaip rašo Manerrheimas: ''rusai atgal buvo atstumti kontraatakomis, per kurias mūsų kariuomenė beveik nežmoniškomis pastangomis vos neperkirto šiam pleištui atsitraukimo kelio ir neapsupo jo plačių žiedu...Keturias paras fronto linija svyravo bangomis, nenutrūkstama serija vyko atakos ir kontraatakos... Iš Rytų Karelijos permestas paskutinis dalinys 6-oji divizija, - vadovaujama šauniojo generolo majoro Vihmos, kuris šiuose mūšiuose krito didvyrio mirtimi, laiku suspėjo įsitvirtinti pozicijose, stabilizavo gynybą prie [[
[[Kategorija:Suomijos istorija]]
| |||
