Nisko mūšis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vilensija (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
profesionalumas...
Eilutė 25:
Blogai parengta švedų karinė [[Kampanija (karyba)|kampanija]] buvo nutraukta po [[Jaroslavo mūšis|Jaroslavo mūšio]] ([[1656]] m. [[kovo 15]] d.), kuomet Švedijos karalius įsakė trauktis į Lenkijos centrinę dalį. Pasak švedų kronikininko Samuelio Pufendorfo, atsitraukdami iš [[Jaroslavas|Jaroslavo]] švedai patyrė daugiausiai nuostolių per karą Lenkijoje. Tuo pačiu metu Lenkijos pajėgos, kurios buvo sutelktos prie [[Lvovas|Lvovo]], ėmė rengti [[Partizaninis karas|partizaninius išpuolius]] prieš švedų kariuomenę. Jos traukimąsi labai apsunkino ir nepalankus oras, todėl švedų nuostoliai buvo dideli.
 
1656 m. kovo 28 d. švedų kariuomenė įsirengė stovyklavietę prie [[Niskas|Nisko]]. Išbadėję kareiviai ėmė šukuoti apylinkes ieškodami maisto, gerai saugomoje stovykloje palikę sužeistuosius ir ligonius. Tuo nutarė pasinaudoti [[Stefanas Čarneckis]], pasiųsdamas čia savo kavaleriją. Švedų būgnininkai ėmė mušti pavojaus signalus, todėl išsisklaidę po apylinkes kareiviai ėmė grįžti į stovyklą. Lenkai buvo suplanavę, kad pulkininko [[Aleksandras Hilaris Palubinskis|Aleksandro Hilario Palubinskio]] dalinys atakuos švedų stovyklą iš užnugario, tačiau per nesusipratimą Palubinskis neatvyko į Niską, todėl po kurio laiko atskiras lenkų būrys turėjo atsilaikyti prieš švedų kariuomenę. Čarneckio pajėgos buvo priverstos bėgti, o priešas vos nepaėmė į nelaisvę paties [[Etmonas|etmono]]. Lenkų planas žlugo, o švedų kareiviai tuo tarpu dar kartą pademonstravo kovinį profesionalizmąprofesionalumą. Tačiau po susirėmimo likusios lenkų [[Vėliava (LDK kariuomenės dalis)|vėliavos]], buvusios pavaldžios Karoliui X Gustavui, perėjo į Jono Kazimiero Vazos pusę. Po kelių dienų lenkų ir lietuvių pajėgos užblokavo švedus [[Vysla|Vyslos]] ir [[Sanas|Sano]] upių santakoje.
 
== Literatūra ==