Šiaurės Kaukazas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 38:
* [[Cirkasija]], senovės Zychas, Zichija – yra vakarinėje regiono dalyje, užimanti juostą nuo Tamanės pusiasalio iki Osetijos. Čia vyrauja [[Šiaurės vakarų Kaukazo kalbos]]. Dalinama dar į 12 smulkesnių žemių, apgyvendintų skirtingų [[čerkesai|cirkasų]] etninių subgrupių. Tarp jų – [[adygai]] ir [[kabardinai]]. Šiame regione šiuo metu vyrauja etniniai [[rusai]];
* [[Osetija]] – yra centrinėje regiono dalyje. Čia gyvena indoeuropiečiai [[osetinai]];
*
* [[Dagestano istorija|Dagestanas]] – ryčiausia regiono dalis. Čia vyrauja [[Šiaurės rytų Kaukazo kalbos|Šiaurės rytų Kaukazo kalbomis]] kalbančios keliolika tautelių, tarp kurių svarbiausios yra [[Kaukazo avarai]], [[darginai]], [[lakai]], [[lezginai]], [[rutuliai]], [[tabasaraniai]], [[cachurai]];
* [[Kubanė (regionas)|Kubanė]], senovės Sindika – šiaurės vakarinė regiono dalis. Senieji krašto gyventojai buvo [[sindijai]]. Šiuo metu čia vyrauja rusai ir [[ukrainiečiai]];
Tarp minėtųjų tautų įsimaišę gyvena [[tiurkai|tiurkų]] tautelės [[balkarai]], [[karačiajai]], [[kumykai]], [[nogajai]].
Eilutė 45:
== Istorija ==
{{ŠKaukazo istorija}}
{{main|Kubanė (regionas)|Cirkasija|Osetija|Čečėnijos istorija|Dagestano istorija}}
=== Senovė ===
[[Vaizdas:Ancient Greek Colonies of N Black Sea.png|thumb|left|Graikų kolonijos Kryme]]
Eilutė 93:
=== Po 1990 m. ===
{{main|Čečėnų Ičkerijos respublika|Kaukazo emyratas}}
Per Rusijos imperijos ir TSRS valdymą regione dauguma tapo rusai bei ukrainiečiai. Tačiau rytinė regiono dalis vis dar buvo etniškai mišri, gyvenama vietinių tautų. Šis faktorius, o taip pat netiksliai nustatytos autonomijų sienos inspiravo etninius konfliktus, tokius kaip [[osetinų-ingušų konfliktas]]. Prasidėjus [[perestroika]]i, kai kurios šių tautų pradėjo išsivadavimo judėjimą. Prie jo prisidėjo politinis [[islamizmas]] ir pagalba iš užsienio musulmonų organizacijų.
[[vaizdas:Caucasus Emirate.svg|thumb|Pasiūlyta Kaukazo emyrato teritorija ir administraciniai vienetai]]
Aktyviausi šioje kovoje buvo [[čečėnai]], 1991 m. paskelbę nepriklausomą [[Čečėnų Ičkerijos respublika|Čečėnų Ičkerijos respubliką]]. Kadangi Rusija nepripažino šios valstybės, o čečėnai siekė išplėsti nepriklausomybės judėjimą į kitus Šiaurės Kaukazo regionus, 1994 m. Rusija pradėjo [[Čečėnijos karas|karą]]. Šis truko dviem etapais, 1994-96 ir 1999-2009 m. Pirmojo karo metu, nepaisant didžiulės technologinės persvaros, Rusijai nepavyko įvesti stabilumo ir užsitikrinti pozicijų. Karas baigėsi tik nužudžius prezidentą [[Džocharas Dudajevas|Dudajevą]], bet nepasiekus aiškesnio susitarimo. Antrojo karo veiksmai baigėsi 2000 m., galutinai įvedus Rusijos kontrolę, bet aktyvus partizaninis čečėnų pasipriešinimas tęsėsi iki 2009 m.
Be to, visame Šiaurės Kaukazo regione dažni teroristiniai išpuoliai. 2007 m. radikalieji čečėnų separatistai, vadovaujami [[Dokka Umarov]] paskelbė virtualią Šiaurės Kaukazo musulmonų valstybę [[Kaukazo emyratas|Kaukazo emyratą]], kuri būtų nepriklausoma teokratinė islamiška valstybė, valdanti visą Šiaurės Kaukazo regioną.
== Nuorodos ==
{{reflist}}
| |||