Realizmas (menas): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 1:
{{otheruses|Realizmas}}
'''Realizmas'''
[[Literatūra|Literatūros]] kūrinys, anot jų, turi vaizduoti ne svajones ir fantazijas, o susitelkti vien į tikrovę, rodyti „kasdienio gyvenimo scenas“. Rašytojui realistui buvo keliami griežti reikalavimai. Išsamiausiai juos XIX a. viduryje išdėstė [[Prancūzija|Prancūzijoje]] leidžiamas žurnalas „Realizmas“:
Eilutė 7:
# svarbiausia atskleisti žmogaus aplinką, nes ji yra geriausiai matoma ir suprantama;
# stengtis vaizduoti žmonėms būdingas, dažniausias [[aistra]]s ir [[Instinktas|instinktus]];
# realistinio kūrinio centre
# realistinio kūrinio pasakotojas
# reikia siekti, kad [[literatūra]] ne šiaip teiktų [[pramoga|pramogą]], o būtų naudinga ir pamokanti, todėl svarbu ne kopijuoti tikrovę, o atrinkti medžiagą ir ją sumaniai išdėstyti.
Realizmo atstovai siekė vaizduoti gyvenimą tokį, koks jis yra. Pagal juos rašytojas turi būti puikiai susipažinęs bei išanalizavęs savo gyvenamojo meto mokslo ir [[moralė]]s [[tendencija]]s, kad ją tinkamai perteiktų. Svarbiausias kūrėjo bruožas
== Literatūra ==
XIX a. viduryje realistiniam [[Romanas|romanui]], kaip epinės literatūros žanrui, atėjo [[aukso amžius]]. Didelės apimties, gana laisvos sandaros, dažniausiai prozinis [[kūrinys]] to meto rašytojui atvėrė neregėtas galimybes
Realistinį romaną, XIX a. viduryje tapusį populiariausiu žanru visoje Europoje, imta vadinti „mokomąja knyga“, kuri priartina skaitytoją prie tiesos. Žymiausi atstovai buvo: [[Onorė de Balzakas]], [[Gustavas Floberas]], [[Čarlzas Dikensas]], [[Markas Tvenas]], [[Levas Tolstojus]], [[Nikolajus Gogolis]], [[Fiodoras Dostojevskis]], [[Stendalis]], [[Gi de Mopasanas]], [[Vilijamas Tekerėjus]], [[Emilė Džeinė Brontė]], [[Šarlotė Brontė]], [[Tomas Hardis]], [[Ivanas Turgenevas]], [[Antonas Čechovas]].
| |||