Uoliena: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S Atmestas 46.251.33.210 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Tocekas keitimas) |
||
Eilutė 1:
'''Uoliena''' yra vienalytes mineralinės sudėties mišinys, sudarantis vieną geologinį kūną, turintis specifinę struktūrą ir tekstūrą.
Uolienos pagal kilmę skirstomos į šiuos tipus:
* '''[[magminė uoliena|magminės]]''' – Magminės uolienos susiformavo tiesiogiai iš išsilydžiusios [[magma|magmos]]. Šios uolienos skirstomos į dvi klases:
** Intruzinės – susiformuoja iš stinkstančios magmos, paprastai giliai Žemės plutoje
** Efuzinės (Vulkaninės) uolienos – tai išsiveržusių [[ugnikalnis|ugnikalnių]] suformuotos uolienos
* '''nuosėdinės uolienos''' susidaro nusėdus nuolaužos ar organinei medžiagai, o taip pat išsiskyrus uolienom iš įvairių tirpalų ([[evaporitai]]). Jos skirstomos į nuolaužines, chemines ir biogenines.
** noutrupines kilmės uolienos susidaro dėl [[Dūlėjimas|dūlėjimo]], [[erozija|erozijos]] ir kitų procesų yrant kietoms uolienoms. Šios uolienos dažniausiai būna birios (pvz., uolų nuolaužos, [[gargždas]], [[žvyras]], [[smėlis]]).
** Cheminės kilmės uolienos susidaro karšto ir sauso klimato sąlygomis dėl intensyviai garuojančio vandens arba mineralinių šaltinių išsiliejimo vietose. Vykstant šiems procesam, susidaro valgomoji druska, [[gipsas]], [[anhidritas]].
** organines kilmės uolienos susidaro iš augalinių ir planktoninių organizmo liekanų, iš kriauklių, koralų skeleto liekanų ([[klintis]], [[kreida]], koralų smėlis. Joms kaupiantis, vyksta biocheminės reakcijos. Kai kurių iš šių uolienų išskirtinis bruožas – degiosios savybės (pvz., [[akmens anglis]], [[nafta]]).
* '''metamorfinės'''
: Metamorfinės uolienos susidaro pakeičiant bet kokią kitą uolieną, įskaitant ir metamorfinę, paveikiant temperatūrai ir (arba) slėgiui.
* '''dirbtinės'''
: šiuolaikiniai polimerai jau ir išvaizda, ir mechaninėmis savybėmis nebenusileidžia tikrai uolienai; naudojami dekorui ir kt. [http://www.starstone.lt]
Retkarčiais išskiriamas dar vienas uolienų tipas – '''[[meteoritas|meteoritai]]'''.
Tai [[visata|visatoje]] susidariusios uolienos, kurios nukrito ant Žemės paviršiaus.
Uolienų virsmai buvo aprašyti sukūrus vadinamą „uolienų ciklo“ modelį.
Magminės ir metamorfinės uolienos sudaro iki 90 % [[Žemė]]s tūrio. Tačiau nuosėdinės uolienos dengia 75 % Žemės paviršiaus.
Riba tarp uolienų tipų yra daugiau sąlyginė.
Mokslas, nagrinėjantis uolienas, jų savybes, kilmę, sudėtį, vadinamas [[petrologija]].
Visų trijų tipų uolienos dėl dūlėjimo, suslėgimo ir aukštos temperatūros ilgainiui virsta vis kitu tipu. Vienų uolienų virtimas kitomis vadinamas uolienų kaitos ciklu. Jis nesiliauja niekad.
== Lietuvos uolienos ==
[[Lietuva|Lietuvos]] žemės paviršiuje dauguma uolienų yra nuosėdinės kilmės, kurias suklostė [[Kvarteras|kvartero]] ledynmetis.
* [[Molis]], [[smėlis]], žvyras, [[gargždas]] – nuosėdinės kilmės.
* Visi lauko [[riedulys|rieduliai]], į Lietuvą atnešti ledynų, – magminės arba metamorfinės kilmės uolienos.
* Jauniausios uolienos – organinės kilmės durpės, upių žemupiuose susiklostančios nuosėdinės aliuvinės nuogulos.
* Seniausių uolienų aptinkama kristaliniame pamate vakarų Lietuvoje Rytų Europos platformos pakraštyje, slūgsančiame 2 km gylyje. Gilesnių sluoksnių (iš daugiau nei 2 km gylio) uolienų pavyzdžių kernų pavidalu saugoma [[Vievio geologijos muziejus|Vievio geologijos muziejaus]] saugykloje.
{{Commons|Category:Rocks|no=T}}
[[Kategorija:Uolienos| ]]
{{Link FA|sv}}
| |||