Rusios kunigaikštystės: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Legobot (aptarimas | indėlis)
S Perkeliamos 6 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q393871.
Nestea (aptarimas | indėlis)
Eilutė 1:
{{Rusijos istorija}}
'''Rusios kunigaikštystės''' - – valstybiniai dariniai, atskilę nuo [[Kijevo Rusia|Kijevo Rusios]], egzistavę Rytų Europoje, dab. [[Rusija|Rusijos]], [[Baltarusija|Baltarusijos]] ir [[Ukraina|Ukrainos]] teritorijose XI-XVIXI–XVI a. Dar vadinamos '''rusų kunigaikštystėmis''', '''rytų slavų kunigaikštystėmis'''. Jos atsirado nusilpus Kievo Rusijai, o išnyko prijungtos prie [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] XIV-XVXIV–XV a. arba prie [[Maskvos Didžioji Kunigaikštystė|Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės]] XVI a.
 
== Susiformavimas ==
Tradiciškai kunigaikštysčių atsiradimo metais laikomi 1054  m., kuomet Kievo Rusios kunigaikštis [[Jaroslavas Išmintingasis]] padalijo šalį savo sūnums, sukurdamas vadinamąsias žemes. Tačiau sąlygos tam formavosi gerokai anksčiau, ir jau Jaroslavo laikais kai kurios Rusios dalys turėjo savarankiškumą ir savivaldą. Tarp tokių dalių buvo [[Naugardo žemė]], vėliau tapusi [[Naugardo respublika]] ir [[Polocko žemė]].
 
[[1054]]  m. Jaroslavas padalijo Rusią savo penkiems sūnums, kas davė pradžią pirmosioms kunigaikštystėms:
* Viačeslavas gavo [[Smolensko žemė|Smolensko žemę]];
* Igoris gavo [[Haličo-Voluinės žemė|Haličo-Voluinės žemę]];
* Vsevolodas gavo [[Perejeslavlio žemė|Perejeslavlio žemę]] ir [[Rostovo-Suzdalės žemė|Rostovo-Suzdalės žemę]];
Eilutė 15:
== Kunigaikštystės ==
[[Vaizdas:Rus-1015-1113.png|thumb|400px|Rusios kunigaikštystės XI a., formavimosi laikotarpiu]]
Kunigaikštysčių skaičius nuolat augo, tačiau pirminis padalinimas XI a. vid. į žemes išliko. Nepaisant susiskaldymo žemių viduje, taip vadinamosios [[dalinės kunigaikštystės]] išlaikė bendrą tapatumą ir neretai kartu stodavo prieš bendrą priešą iš kitos žemės.
 
=== Naugardo žemė (IХ a.—1478–1478) ===
{{main|Naugardo kunigaikštystė}}
Viena savarankiškiausių kunigaikštysčių, įkūrusi respublikinę valdymo santvarką. 1348  m. nuo jos atskilo ir savo respubliką sukūrė [[Pskovas]].
 
=== Polocko žemė (960—1307960–1307/1399) ===
{{main|Polocko kunigaikštystė}}
Apėmė didžiąją dalį dabartinės [[Baltarusija|Baltarusijos]], su sostine [[Polockas|Polocku]]. 1101  m. ji suskilo į 5-7 smulkesnes kunigaikštystes, kurių svarbiausios buvo Vitebsko, Minsko, Iziaslavo, Drucko ir kitos. Pradedant XIII a. viduriu, buvo absorbuotos [[LDK]].
 
=== Kijevo žemė (1132—14711132–1471) ===
{{main|Kijevo kunigaikštystė}}
Apėmė visą dabartinę centrinę Ukrainą, ir jos valdovai nominaliai buvo laikomi visos Rusios valdovais. XIV a. prijungta prie LDK.
 
=== Smolensko žemė (990—1404990–1404) ===
{{main|Smolensko kunigaikštystė}}
Apėmė dabartinę rytų Balatarusiją ir dalį Rusijos. XIV a. prijungta prie LDK.
 
=== Haličo-Voluinės žemė (1199—13491199–1349) ===
{{main|Haličo-Voluinės kunigaikštystė}}
Vakariausios Kievo Rusios žemės, prisiglaudusios prie Lenkijos dabartinėje vakarinėje [[Ukraina|Ukrainoje]]. Prijungtos prie LDK.
 
=== Perejaslavlio žemė (1054—12391054–1239) ===
{{main|Perejaslavlio kunigaikštystė}}
 
=== Rostovo-Suzdalės žemė (1125—13621125–1362) ===
{{main|Rostovo-Suzdalės kunigaikštystė}}
Būsimosios Rusijos valstybės branduolys dabartinės [[Rusija|Rusijos]] teritorijoje. Šioje teritorijoje gimė daug stiprių kunigaikstysčių, tokių, kaip [[Rostovo kunigaikštystė]], [[Vladimiro kunigaikštystė]], [[Jaroslavlio kunigaikštystė]], [[Belozero kunigaikštystė]], [[Tverės kunigaikštystė]], [[Maskvos kunigaikštystė]].
 
=== Černigovo žemė (1024—13301024–1330) ===
{{main|Černigovo kunigaikštystė}}
Dabartinė rytų Ukraina. Greitai juo jos atsiskyrė [[Riazanės kunigaikštystė]]. Černigovo žemės buvo nusiaubtos mongolų, o vėliau užimtos LDK.
 
== Nunykimas ==
{{Rusios kunigaikštystės}}