Skulptūra: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Žymos: Žyma: Pasikartojantys simboliai Vizualus redagavimas
Eilutė 2:
'''Skulptūra''' – [[menas|meno]] šaka, apimanti erdvinių [[estetika|estetiškų]], meninių objektų kūrimą iš įvairių medžiagų, kopijuojant aplinkoje egzistuojančias formas, sureikšminant ir pabrėžiant tam tikras jų ypatybes arba kuriant abstrakčius objektus, remiantis pagrindinėmis geometrinėmis formomis.
 
Tai – [[dailė|vaizduojamosios dailės]] šaka ir seniausia trimačio meno rūšis. Skulptūra sukuriama pridedant vieną medžiagos masę prie kitos (pvz., [[lipdyba]], [[koliažas]]) arba nuimant medžiagos dalį ([[kalimas]], [[drožyba]]).Eik miegoti
 
Svarbiausios skulptūros meninės išraiškos priemonės – formų erdvinė padėtis, proporcijos, siluetas, ritmas, faktūra. Pagal padėtį erdvėje būna apvalioji skulptūra, [[reljefas (skulptūra)|reljefas]], pagal funkciją – paminklinė, dekoratyvinė, kamerinė skulptūra, smulkioji skulptūra. Svarbiausios skulptūros formos: statula, skulptūrinė grupė, biustas, galva, torsas, medalis, plaketė, gema.
Eilutė 31:
Indijoje pirmos žinomos skulptūros yra iš [[Indo slėnio civilizacija|Indo civilizacijos]] laikotarpio, rastos dab. Pakistano teritorijoje. Dauguma Indijos skulptūrų taip pat yra religinės tematikos – budizmo, [[Džainizmas|džainizmo]], [[Induizmas|induizmo]]. Vienos žinomiausių – [[Eloros olos|Eloros olų]] ir [[Adžantos olos|Adžantos olų]] ansambliai.
 
Centrinėje Azijoje buvo paplitusios [[Greko-Budizmas|Greko-Budistinės]] kultūros skulptūros. Čia atsirado pirmosios realistiškos [[Buda|Budos]] skulptūros, ir toks jo vaizdavimas vėliau tapo kanoniniu. Pirmosios greko-budistinės skulptūros aptiktos dab. Afganistane ir datuojamos 250–130 m. pr. m. e.jghjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjghhgh
 
=== Afrika ===
Eilutė 37:
Afrikoje skulptūra istoriškai yra populiariausia vaizduojamojo meno rūšis. Dažniausiai naudojama medžiaga yra [[medis]], tačiau taip pat pasitaiko skulptūrų iš [[Dramblio kaulas|dramblio kaulo]], kaulo, akmens, [[molis|molio]], metalo.
 
VakarųVakarųgjhjgjg Afrikoje seniausios žinomos skulptūros atrastos NigerijojeNighgjggjerijoje ir datuojamos maždaug 500 m. pr. m. e. Šios Afrikos dalies skulptūrai būdingi ištęsti kūnai, kampuoti veidai. Pagrindinė paskirtis – religiniai ritualai.
 
CentrinėsCentrinėgjhggs Afrikos skulptūros išsiskiria širdies formos veidais.poiujh
 
Rytų Afrikoje skulptūra nėra tokia populiari. Šiam regionui būdingi žmogaus formos mediniai stulpai, dekoruoti geometrinėmis figūromis, o jų viršuje išdrožinėti gyvūnai, žmonės, įvairūs objektai.gjgj
 
Pietų Afrikoje seniausios skulptūros datuojamos 400–600 m. Tai molinės statulos cilindrinėmis galvomis, turinčios tiek žmogaus tiek ir gyvūnų bruožų.
 
[[Senovės Egiptas|Egipte]] buvo populiarūspjhghjgjopuliarūs monumentai, vaizduojantys [[Egipto religija|dievus]] ir [[Faraonas|faraonus]]. Kaip ir likusiame Egipto mene, egzistavo griežtos skulptūros taisyklės. Vyrų statulos būdavo tamsesnės už moterų, sėdinčių žmonių rankos turėjo būti padėtos ant kelių. KiekvienoKiekvienogjjg dievo vaizdavimui egzistavo dar papildomos atskiros taisyklės. Darbai būdavo vertinami ir pagalpagajhgjghl tai, kiek prisilaikyta taisyklių. Dėl šios priežasties per tris tūkstančius metų skulptūros menas Egipte beveik nepasikeitė. Vieninteliu [[Echnatonas|Echnatono]] ir [[Nefertitė]]s valdymo periodu buvo skatinamas kitoks, realistiškesnis menas.
 
=== Europa ===
Eilutė 62:
Liaudies skulptūra yra viena iš gausiausių Lietuvos liaudies dailės šakų. Skulptūros (dažniausiai nedidelės; apvaliosios ir reljefinės) drožiamos daugiausia iš medžio; būdinga religinė tematika, liaudies tipažas, frontalumas, apibendrintos formos (detaliau modeliuojama tik priekinė figūros dalis ir veidas), polichromija.
 
Seniausi skulptūros kūriniai (Narvos kultūros radiniai) [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje žinomi iš [[Neolitas|neolito]]. AntropomorfiniaiAntropomghjgjorfiniai atvaizdai (medinė skulptūra iš [[Šventoji|Šventosios]], [[Gintaras|gintarinės]] žmonių figūrėlės iš [[Juodkrantė]]s lobio) apibendrinti, ženkliški; zoomorfiniai (briedės galva, vandens paukščių atvaizdai) – išraiškingesni, plastiškai įprasminantys natūrą. Žalvario ir geležies amžiaus baltų genčių skulptūros ypatybes atspindi skulptūriškai modeliuoti ir dekoruoti papuošalai.jgjghj
 
XIII–[[XIV a.]] skulptūros kūriniuose pynėsi [[Vakarų Europa|V. Europos]] [[Dailė|dailės]] įtaka ir vietos tradicijos.
Eilutė 68:
[[XVI a.]] pr. atsirado renesansinių skulptūrų, jas kūrė daugiausiai italų skulptoriai [[Žygimantas Senasis|Žygimanto Senojo]], [[Bona Sforca|Bonos Sforcos]], [[Žygimantas Augustas|Žygimanto Augusto]] dvaruose. Paplito akmeniniai skulptūriniai antkapiai, portretiniai medaliai.
 
Nuo [[XVII a.]] vid. skulptūroje vis labiau įsigalėjo baroko bruožai (antikine daile paremta plastinė išraiška, sudėtinga dinamiška kompozicija, gausus įvairus dekoras). XVII a. į Lietuvą buvo įvežama ir artimų renesanso stilistikai baroko skulptūrų. [[XVIII a.]] baroko skulptūroje išryškėjo [[Vokietija|Vokietijos]] ir [[Austrija|Austrijos]] dailės įtaka; sustiprėjo ekspresyvumas, silueto tapybiškumas, atsirado figūrų ištęstumo, hipertrofuotų judesių, dažnai naudojama polichromija. XVIII a. lietuvių skulptūroje atsirado rokoko stilistinių tendencijų (Vilniaus šv. KotrynosKotjgjjgrynos bažnyčios skulptūrinis dekoras; Smilgių, Pakruojo rajonuose bažnyčios didysis altorius), bet rokokas Lietuvos skulptūroje netapo savarankišku stiliumi (jo elementai tik papildė baroko stilistinę sistemą, suteikdami XVIII a. Lietuvos skulptūrai teatrališkumo).
 
[[1803]] m. [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]] įkurta skulptūros katedra (jai iš pradžių vadovavo Andrius Le Brenas, vėliau – Kazimieras Jelskis).
Eilutė 77:
== Metodai ==
-->
k9okk-jhghjgh
== Šaltiniai ==
* {{TLE|4|}}