14:23, 28 vasario 2014 versija taisyti 81.7.99.43 (aptarimas) Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		14:25, 28 vasario 2014 versija taisyti anuliuoti 81.7.99.43 (aptarimas) Nėra keitimo santraukos Žymos: Žyma: Pasikartojantys simboliai Vizualus redagavimas Kitas pakeitimas →
Eilutė 2: '''Skulptūra''' – [[menas\|meno]] šaka, apimanti erdvinių [[estetika\|estetiškų]], meninių objektų kūrimą iš įvairių medžiagų, kopijuojant aplinkoje egzistuojančias formas, sureikšminant ir pabrėžiant tam tikras jų ypatybes arba kuriant abstrakčius objektus, remiantis pagrindinėmis geometrinėmis formomis. Tai – [[dailė\|vaizduojamosios dailės]] šaka ir seniausia trimačio meno rūšis. Skulptūra sukuriama pridedant vieną medžiagos masę prie kitos (pvz., [[lipdyba]], [[koliažas]]) arba nuimant medžiagos dalį ([[kalimas]], [[drožyba]]).Eik miegoti Svarbiausios skulptūros meninės išraiškos priemonės – formų erdvinė padėtis, proporcijos, siluetas, ritmas, faktūra. Pagal padėtį erdvėje būna apvalioji skulptūra, [[reljefas (skulptūra)\|reljefas]], pagal funkciją – paminklinė, dekoratyvinė, kamerinė skulptūra, smulkioji skulptūra. Svarbiausios skulptūros formos: statula, skulptūrinė grupė, biustas, galva, torsas, medalis, plaketė, gema. Eilutė 31: Indijoje pirmos žinomos skulptūros yra iš [[Indo slėnio civilizacija\|Indo civilizacijos]] laikotarpio, rastos dab. Pakistano teritorijoje. Dauguma Indijos skulptūrų taip pat yra religinės tematikos – budizmo, [[Džainizmas\|džainizmo]], [[Induizmas\|induizmo]]. Vienos žinomiausių – [[Eloros olos\|Eloros olų]] ir [[Adžantos olos\|Adžantos olų]] ansambliai. Centrinėje Azijoje buvo paplitusios [[Greko-Budizmas\|Greko-Budistinės]] kultūros skulptūros. Čia atsirado pirmosios realistiškos [[Buda\|Budos]] skulptūros, ir toks jo vaizdavimas vėliau tapo kanoniniu. Pirmosios greko-budistinės skulptūros aptiktos dab. Afganistane ir datuojamos 250–130 m. pr. m. e.jghjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjghhgh === Afrika === Eilutė 37: Afrikoje skulptūra istoriškai yra populiariausia vaizduojamojo meno rūšis. Dažniausiai naudojama medžiaga yra [[medis]], tačiau taip pat pasitaiko skulptūrų iš [[Dramblio kaulas\|dramblio kaulo]], kaulo, akmens, [[molis\|molio]], metalo. ~~Vakarų~~Vakarųgjhjgjg Afrikoje seniausios žinomos skulptūros atrastos ~~Nigerijoje~~Nighgjggjerijoje ir datuojamos maždaug 500 m. pr. m. e. Šios Afrikos dalies skulptūrai būdingi ištęsti kūnai, kampuoti veidai. Pagrindinė paskirtis – religiniai ritualai. ~~Centrinės~~Centrinėgjhggs Afrikos skulptūros išsiskiria širdies formos veidais.poiujh Rytų Afrikoje skulptūra nėra tokia populiari. Šiam regionui būdingi žmogaus formos mediniai stulpai, dekoruoti geometrinėmis figūromis, o jų viršuje išdrožinėti gyvūnai, žmonės, įvairūs objektai.gjgj Pietų Afrikoje seniausios skulptūros datuojamos 400–600 m. Tai molinės statulos cilindrinėmis galvomis, turinčios tiek žmogaus tiek ir gyvūnų bruožų. [[Senovės Egiptas\|Egipte]] buvo ~~populiarūs~~pjhghjgjopuliarūs monumentai, vaizduojantys [[Egipto religija\|dievus]] ir [[Faraonas\|faraonus]]. Kaip ir likusiame Egipto mene, egzistavo griežtos skulptūros taisyklės. Vyrų statulos būdavo tamsesnės už moterų, sėdinčių žmonių rankos turėjo būti padėtos ant kelių. ~~Kiekvieno~~Kiekvienogjjg dievo vaizdavimui egzistavo dar papildomos atskiros taisyklės. Darbai būdavo vertinami ir ~~pagal~~pagajhgjghl tai, kiek prisilaikyta taisyklių. Dėl šios priežasties per tris tūkstančius metų skulptūros menas Egipte beveik nepasikeitė. Vieninteliu [[Echnatonas\|Echnatono]] ir [[Nefertitė]]s valdymo periodu buvo skatinamas kitoks, realistiškesnis menas. === Europa === Eilutė 62: Liaudies skulptūra yra viena iš gausiausių Lietuvos liaudies dailės šakų. Skulptūros (dažniausiai nedidelės; apvaliosios ir reljefinės) drožiamos daugiausia iš medžio; būdinga religinė tematika, liaudies tipažas, frontalumas, apibendrintos formos (detaliau modeliuojama tik priekinė figūros dalis ir veidas), polichromija. Seniausi skulptūros kūriniai (Narvos kultūros radiniai) [[Lietuva\|Lietuvos]] teritorijoje žinomi iš [[Neolitas\|neolito]]. ~~Antropomorfiniai~~Antropomghjgjorfiniai atvaizdai (medinė skulptūra iš [[Šventoji\|Šventosios]], [[Gintaras\|gintarinės]] žmonių figūrėlės iš [[Juodkrantė]]s lobio) apibendrinti, ženkliški; zoomorfiniai (briedės galva, vandens paukščių atvaizdai) – išraiškingesni, plastiškai įprasminantys natūrą. Žalvario ir geležies amžiaus baltų genčių skulptūros ypatybes atspindi skulptūriškai modeliuoti ir dekoruoti papuošalai.jgjghj XIII–[[XIV a.]] skulptūros kūriniuose pynėsi [[Vakarų Europa\|V. Europos]] [[Dailė\|dailės]] įtaka ir vietos tradicijos. Eilutė 68: [[XVI a.]] pr. atsirado renesansinių skulptūrų, jas kūrė daugiausiai italų skulptoriai [[Žygimantas Senasis\|Žygimanto Senojo]], [[Bona Sforca\|Bonos Sforcos]], [[Žygimantas Augustas\|Žygimanto Augusto]] dvaruose. Paplito akmeniniai skulptūriniai antkapiai, portretiniai medaliai. Nuo [[XVII a.]] vid. skulptūroje vis labiau įsigalėjo baroko bruožai (antikine daile paremta plastinė išraiška, sudėtinga dinamiška kompozicija, gausus įvairus dekoras). XVII a. į Lietuvą buvo įvežama ir artimų renesanso stilistikai baroko skulptūrų. [[XVIII a.]] baroko skulptūroje išryškėjo [[Vokietija\|Vokietijos]] ir [[Austrija\|Austrijos]] dailės įtaka; sustiprėjo ekspresyvumas, silueto tapybiškumas, atsirado figūrų ištęstumo, hipertrofuotų judesių, dažnai naudojama polichromija. XVIII a. lietuvių skulptūroje atsirado rokoko stilistinių tendencijų (Vilniaus šv. ~~Kotrynos~~Kotjgjjgrynos bažnyčios skulptūrinis dekoras; Smilgių, Pakruojo rajonuose bažnyčios didysis altorius), bet rokokas Lietuvos skulptūroje netapo savarankišku stiliumi (jo elementai tik papildė baroko stilistinę sistemą, suteikdami XVIII a. Lietuvos skulptūrai teatrališkumo). [[1803]] m. [[Vilniaus universitetas\|Vilniaus universitete]] įkurta skulptūros katedra (jai iš pradžių vadovavo Andrius Le Brenas, vėliau – Kazimieras Jelskis). Eilutė 77: == Metodai == --> k9okk-jhghjgh == Šaltiniai == * {{TLE\|4\|}}

Skulptūra: Skirtumas tarp puslapio versijų