Meidži laikotarpis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 38:
Sustiprėjusi ekonomiškai, Japonija pradėjo ekspansyvią užsienio politiką. Artimiausias objektas buvo [[Korėja]]. [[1876]] m. Japonija privertė Korėją pasirašyti nelygiateisę sutartį, suteikusią japonams prekybines privilegijas. [[1879]] m. galutinai prijungta [[Riūkiū karalystė]], nuo [[XVII amžius|XVII a.]] mokėjusi duoklę Japonijai.
[[1894]] m. Japonija nustebino pasaulį, nesunkiai laimėjusi trumpą [[Kinų-japonų karai|karą su Kinija]] dėl įtakos Korėjoje. [[1895]] m. [[balandžio 17]] d. [[Šimonoseki sutartis|Šimonoseki sutartimi]] buvo prijungta [[Formoza]] ([[Taivanas]]), [[Liaotongo pusiasalis]] ir [[Penghu]] (Peskadorų) salos, išsiderėta karinė [[kontribucija]]. Japonija įgijo nuolaidas ir privilegijas, kuriomis Kinijoje naudojosi Vakarų valstybės. Rusijai, Prancūzijai ir Vokietijai spaudžiant, Liaotongą teko grąžinti.
Matydama, kad [[Rusija]] didina savo įtaką Korėjoje ir [[Mandžiūrija|Mandžiūrijoje]], Japonija sustiprino savo armiją bei karinį laivyną ir, [[1902]] m. sudariusi aljansą su [[JK|Didžiąja Britanija]], nutraukė diplomatinius santykius su Rusija, po kelių dienų puolė Rusijos laivyną [[Port Artūras|Port Artūre]] ir [[Inčhonas|Inčhone]]. Taip prasidėjo [[Japonijos-Rusijos karas]]. Po serijos skaudžių pralaimėjimų, ypač prie [[Mukdenas|Mukdeno]] sausumoje (nežiūrint persvaros kareiviais ir artilerija) ir Rusijos Baltijos laivyno sunaikinimo Cušimos sąsiauryje, Rusija Portsmuto sutartimi [[1905]] m. [[rugsėjo 5]] d. pripažino Japonijos politinius, karinius ir ekonominius interesus Korėjoje ir Mandžūrijoje, perdavė Japonijai nuomojamą Port-Artūro bazę ir uostą, ir visam laikui atidavė Japonijai pietinę [[Sachalinas|Sachalino]] dalį (piečiau 50-osios paralelės).
| |||